Instrumentiniai tyrimai

Instrumentiniai tyrimai

Radiologijos ir funkcinės diagnostikos skyrių rasite:
Karoliniškių poliklinikoje (Loretos Asanavičiūtės g. 27A),
paspaudę ant nuorodos rasite gydytojų darbo grafiką;
Lazdynų sveikatos priežiūros centre (Erfurto g. 15),
paspaudę ant nuorodos rasite gydytojų darbo grafiką;

Kilus klausimams, dėl skyriaus darbo, prašome kreiptis į:

Vyr. slaugytoją Olgą Gabrijalovič el. paštu Olga.Gabrijalovic@karpol.lt;

Kaip pasiruošti tyrimui?

  • Suaugusiesiems prieš pilvo organų echoskopinį tyrimą rekomenduojama nevalgyti ir negerti ne mažiau kaip 6 val., tačiau reikia išgerti visus paskirtus vaistus su nedideliu vandens kiekiu. Vaikams rekomenduojama nevalgyti bent 3 valandas iki tyrimo.
  • Prieš inkstų ir šlapimo pūslės tyrimą rekomenduojama išgerti negazuoto vandens tiek, kad norėtųsi šlapintis ir atvykti tyrimui pripildyta šlapimo pūsle, prieš tyrimą nesišlapinti, galima valgyti.
  • Atliekant pilvo organų, inkstų ir šlapimo pūslės tyrimą kartu, reikia išgerti apie 1- 1,5 l vandens, paskutinį gurkšnį išgerti 2 val. iki tyrimo ir 6 val. iki tyrimo nevalgyti. Vaikams rekomenduojama išgerti bent 0,5 l negazuoto vandens 1- 2 val. prieš tyrimą. Taip pasiruošus skrandis bus tuščias, o šlapimo pūslė pilnai paruošta įvertinimui.
  • Sąnarių ir raumenų, kaklo kraujagyslių (EKSS), skydliaukės, limfmazgių, odos darinių echoskopiniam ištyrimui specialaus pasiruošimo nereikia.
Dubens echoskopija

Ultragarsu tiriami moters dubens organai – kiaušidės, kiaušintakiai, gimda. Mažojo dubens organų echoskopiją moterims rekomenduoja profilaktiškai atlikti vieną kartą per metus pirmoje menstruacijų ciklo pusėje (iš karto po menstruacijų). Šiam tyrimui reikia iš anksto pasiruošti. Pacientei rekomenduojama iš vakaro lengvai užkąsti, o tyrimo dieną nevalgyti iki tyrimo pradžios 6 valandas. Pacientei rekomenduojama gerti tik negazuoto vandens tiek, kiek norisi ir atvykti tyrimui pripildyta šlapimo pūsle. Pacientė tiriama per pilvo sieną gulimoje padėtyje.

Echoskopija nėštumo metu

Echoskopija – tai vidaus organų ir struktūrų tyrimas, naudojant ultragarso bangas, kurios skirtingai atsispindi nuo įvairaus tankio audinių ir pagal gautą informaciją kompiuterio ekrane formuojamas organų vaizdas. Priklausomai nuo tyrimo tipo, echoskopija gali būti atliekama dedant daviklį ant odos (transabdominalinė echoskopija) arba per natūralias kūno angas, pavyzdžiui vaginą (vaginalinė echoskopija).

Echoskopija nėra pavojinga, neturi jokių pašalinių reiškinių, tinka tirti nėščiąsias. Echoskopija atliekama, siekiant išsiaiškinti vaisiaus būklę, nustatyti nėštumo laiką, galimas įgimtas anomalijas, įvertinti placentos padėtį ir vietą, vaisiaus vandenų kiekį, nustatyti kūdikio lytį, gimdą ir jos priedus, nustatyti ar nėra auglių, cistų.

Inkstų ir šlapimo pūslės echoskopija

Inkstų ir šlapimo pūslės echoskopinis tyrimas yra saugus, greitas ir neskausmingas tyrimas, kuriuo nustatomi pakitimai naudojant ultragarso bangas. Ultragarso bangos nėra jonizuojanti radiacija (ji naudojama rentgeno tyrimui), todėl pacientas nėra apšvitinamas. Tyrimas yra saugus nėščiosioms bei vaikams.

Inkstų ir šlapimo pūslės tyrimo tikslas – nustatyti inkstų ir šlapimo pūsės dydį, padėtį, su jais susijusių struktūrų (šlapimtakių) formą, jų pakitimus.

Tyrimui reikia iš anksto pasiruošti. Suaugusiesiems prieš tyrimą (likus 1- 1,5 val.) rekomenduojama išgerti negazuoto vandens (apie 1,5 l) ir atvykti tyrimui pripildyta šlapimo pūsle, prieš tyrimą nesišlapinti. Nerekomenduojama sočiai prisivalgyti.

Vaikams rekomenduojama išgerti bent 0,5 l negazuoto vandens 1- 2 val. prieš tyrimą. Tyrimui pageidautina atvykti pilna šlapimo pūsle.

Tyrimas atliekamas pacientui gulint ant nugaros. Pacientas gali būti prašoma pasiversti ant šono. Tyrimas neskausmingas.

Būtina sąlyga šiam tyrimui – pilna šlapimo pūslė (tinkamas pasiruošimai leidžia tiksliai įvertinti šlapimo pūslės pakitimus).

Krūtų echoskopija

Krūtų echoskopinis tyrimas yra saugus, greitas ir neskausmingas tyrimas, kuriuo nustatomi krūties audinio struktūros pakitimai, naudojant ultragarso bangas. Ultragarso bangos nėra jonizuojanti radiacija, todėl pacientas nėra apšvitinamas. Tyrimas yra saugus ir nėščiosioms.

Krūtų ultragarsinio tyrimo tikslas – nustatyti krūties audinio pakitimus, rastus čiuopiant (sukietėjimai, spenelio spalvos ir struktūros pakitimai) ar patikslinti mamogramose ar magnetinio rezonanso vaizduose rastus pakitimus. Tyrimo metu nustatomi standūs (riebalinio audinio sustandėjimai ar vėžiniai pakitimai), skysčio pripildyti dariniai (cistos). Tyrimo metu papildomai įvertinami ir pažastų limfmazgiai. Tiriamos moterų, vyrų, paauglių krūtys.

Krūtų tyrimas atliekamas gulint ant nugaros pacientei pakėlus rankas virš galvos. Esant reikalui pacientė guldoma ant šono.

Specialaus pasiruošimo krūtų tyrimui nereikia. Tyrimui naudojamas bespalvis bekvapis vandens pagrindo gelis, kuris uždedamas daviklio. Gelis užtikrina reikiamą odos-daviklio kontaktą, kad oro burbuliukai netrukdytų ultragarso spinduliams patekti į organą. Tada daviklis dedamas ant odos ir švytuokliniais judesiais apžiūrima krūtis. Paprastai tyrimas yra neskausmingas, tačiau, jei krūtys jautrios, galite jausti spaudimą ar diskomfortą tyrimo metu.

Moterims iki 30 metų pakanka atlikti tik ultragarsinį tyrimą, kurio metu radus darinių sprendžiama ar reikalinga biopsija jiems įvertinti. Daugumai moterų virš 30 m. amžiaus ir vyresnėms ultragarsinis tyrimas naudojamas kartu su mamografiniu ištyrimu.

Tačiau krūtų ultragarsinis tyrimas, būdamas vienas prieinamiausių, pigiausių, neskausmingų krūtų vaizdinimo tyrimų, nepakeičia mamografinio tyrimo ir klinikinio ištyrimo. Dauguma vėžio formų nėra matomos ultragarsu. Kai kurių ankstyvo vėžio stadijų metu mamografijose matomi kalcinatai nematomi ultragarsu. Ir atvirkščiai- kai kurie pakitimai geriau matomi utragarsu. Magnetinio rezonanso tyrimo metu rasti pakitimai krūtyse ne visada matomi ultragarsu. Todėl suradus krūtyje darinį pasirenkamas tolimesnis jo ištyrimas: aspiracinė biopsija, mamografinis tyrimas, magnetinio rezonanso tyrimas ar stebėjimas, atliekant pakartotines echoskopijas.

Visos 50–69 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai dalyvauti atrankinės moterų mamografinės patikros programoje. Dėl jos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pilvo organų echoskopija

Pilvo organų echoskopinis tyrimas yra saugus, greitas ir neskausmingas tyrimas, kuriuo nustatomi pilvo organų struktūros pakitimai, naudojant ultragarso bangas. Ultragarso bangos nėra jonizuojanti radiacija (ji naudojama rentgeno tyrimui), todėl pacientas nėra apšvitinamas. Tyrimas yra saugus nėščiosioms bei vaikams.

Tyrimo metu tiriamos kepenys, tulžies pūslė ir latakai, kasa, blužnis, pilvo aorta, inkstai ir šlapimo pūslė ir kiti pilve esantys organai.  Tyrimo metu nustatoma organų padėtis, dydis, jų struktūra ir esami pakitimai.

Tyrimui reikia iš anksto pasiruošti. Suaugusiesiems prieš šį tyrimą rekomenduojama nevalgyti ne mažiau kaip 6 val., tačiau rekomenduojama išgerti visus paskirtus vaistus. Prieš tyrimą reikia išgerti negazuoto vandens tiek (apie 1- 1,5 l.), kad norėtųsi šlapintis (paskutinį gurkšnį išgerti 2 val. iki tyrimo) ir atvykti tyrimui pripildyta šlapimo pūsle, prieš tyrimą nesišlapinti. Taip pasiruošus skrandis bus tuščias, o šlapimo pūslė pilnai paruošta įvertinimui.

Vaikams rekomenduojama nevalgyti bent 3 valandas iki tyrimo, išgerti negazuoto vandens bent 0,5 l vandens galima 1- 2 val.prieš tyrimą.

Tyrimas atliekamas pacientui gulint ant nugaros. Pacientas gali būti prašomas pasiversti ant šono ar pilvo. Tyrimas neskausmingas.

Sąnarių echoskopija

Sąnarių echoskopija- paprastas ir informatyvus tyrimas, kurio metu ultragarso bangomis tiriamos sąnario struktūros, raumenys, aplinkiniai audiniai ir jų patologiniai pakitimai.

Tiriami peties, alkūnės, riešo, plaštakos, kelio, čiurnos ir pėdos sąnariai, viso kūno raumenys. Tiriamos ne tik minkštosios sąnario dalys- sausgyslės, raiščiai, tepaliniai maišeliai, bet vertinama kremzlė ir kaulo kontūras. Echoskopinis tyrimas leidžia įvertinti skysčio susikaupimą sąnaryje, sausgyslių ir raiščių plyšimus, tepalinių maišelių uždegimą, potrauminius pakitimus. Tiriant raumenis vertinamas raumens skaidulų vientisumas ir jų plyšimas, skysčio susikaupimas.

Sąnarių echoskopija gali būti atliekama kaip pirminis tyrimas, diagnozės patikslinimui po rentgenologinio ištyrimo arba vietoj jo, kai moteris laukiasi arba kai negalima atlikti magnetinio rezonanso tyrimo dėl metalinių implantų.

Tyrimą gali atlikti įvairaus amžiaus pacientai, specialaus pasiruošimo nereikia.

 

Skydliaukės ir kaklo limfmazgių echoskopija

Skydliaukės ir kaklo limfmazgių echoskopija – tai patogus, paprastas, neinvazyvus ir informatyvus skydliaukės ir kaklo limfmazgių ultragarsinis tyrimas, padedantis nustatyti skydliaukės dydį, jos struktūrą, audinio pakitimus, mazgus, kaklo limfmazgių dydį ir pakitimus.

Karoliniškių poliklinikoje šis tyrimas atliekamas tą pačią gydytojo endokrinologo ar gydytojo vaikų endokrinologo konsultacijos dieną, jam pasiruošti nereikia.

Širdies echoskopija

Širdies echoskopija – tai pagrindinis širdies ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti funkcinius ir anatominius širdies pokyčius, širdies raumens (sienelių) storį ir judėjimo sutrikimus ir širdies vožtuvų būklę, lokalius miokardo pažeidimus, įgimtas ir įgytas širdies ydas, nustatyti širdies pajėgumą susitraukti (išmetimo frakcija).

  • Tyrimui pasiruošti nereikia, tačiau patariama dėvėti laisvus dviejų dalių drabužius. Tyrimų metu, gali tekti nusiimti dalį rūbų ir papuošalų.
Ezofagogastroduodenoskopija

Ezofagogastroduodenoskopija – tai vienas iš svarbiausių viršutinės virškinimo trakto dalies stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės endoskopinis ištyrimas, kuris gali padėti nustatyti Jūsų negalavimo priežastį, kuo anksčiau atpažinti viršutinės virškinimo trakto dalies patologinius pakitimus (pvz.: gleivinės uždegimą, opas, išsiplėtusias kraujagysles, kraujavimo šaltinius, polipus ar auglius) ir parinkti veiksmingą ligos gydymo metodą.

  • Per burną į stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną įkišamas lankstus plonas optinis instrumentas (endoskopas). Pripūtus oro, galima gerai matyti šių virškinimo organų patologinius pakitimus.
  • Atliekama procedūra gali būti nemaloni, tačiau neskausminga; esant reikalui, gali būti naudojami nuskausminamieji ar raminamieji vaistai.
  • Prieš procedūrą ryklė papurškiama vietinių anestetikų, pacientas paguldomas ant šono ir įkišant endoskopą prašoma ryti tarsi didelį kąsnį maisto, procedūra užtrunka apie 10–15 min.
  • Jeigu reikia, atliekant endoskopinį tyrimą, galima specialiomis biopsinėmis žnyplutėmis paimti mažus pakitusios gleivinės gabalėlius detalesniam histologiniam ištyrimui (t. y. biopsija), vaistais ar elektrokoaguliacinėmis priemonėmis sustabdyti vykstantį kraujavimą, pašalinti kai kuriuos gerybinius auglius ir kt. Šios procedūros yra neskausmingos.
  • Tyrimui reikia pasiruošti – tyrimo dieną negalima valgyti ir gerti skysčių.
Endoskopiniai tyrimai

Endoskopija – tai vidaus organų apžiūra iš vidaus, naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus – endoskopus. Jų metu apžiūrima ir įvertinama organo, jo gleivinės būklė.

Echoskopiniai tyrimai
Echoskopija yra saugus ir neskausmingas tyrimas, suteikiantis organo vidaus vaizdą naudojant ultragarso bangas. Tyrimui naudojamas mažas daviklis, kuris skleidžia aukšto dažnio bangas per gelio sluoksnį. Nuo organo vidaus struktūrų atsispindėjusios ultragarso bangos patenka atgal į daviklį ir perduodamos kompiuteriui, kuris ekrane sukuria organo vidaus vaizdą. Ultragarso vaizdas yra gaunamas realiame laike, todėl matomos judančios struktūros, kraujo tėkmė. Ultragarso bangos nėra jonizuojanti radiacija, todėl pacientas nėra apšvitinamas. Tyrimas yra saugus ir nėščiosioms.

Paskutinį kartą redaguota: 2022-10-25, 10:18:26