Įspūdžiai iš tarptautinės konferencijos „Resilient Medicine 2026“

Šių metų gegužės 5-6 dienomis Vilniuje organizuota tarptautinė konferencija „Resilient Medicine 2026“. 

Tai buvo daugiau nei konferencija apie mediciną. Tai buvo įvairių institucijų, įstaigų ir tarnybų atstovų pokalbis apie valstybės pasirengimą veikti tada, kai įprastos sistemos patiria didžiausią spaudimą – krizės, ekstremaliosios situacijos ar karo metu.

Šioje konferencijoje taip pat dalyvavo VšĮ Karoliniškių poliklinikos slaugos vadovė Vaida Danielė ir civilinės ir darbo saugos specialistas Robertas Šalčiūnas.

Viena svarbiausių konferencijos žinučių – krizės metu sveikatos apsaugos sistema neveikia atskirai. Ji tampa platesnio valstybės atsako dalimi. Todėl pasirengimas turi būti kuriamas ne atskirų institucijų ribose, o kaip bendras nacionalinis ir regioninis pajėgumas, nes krizės metu svarbiausi tampa trys dalykai: sistemos turi veikti kaip viena, laikas lemia gyvybes, o žmonės geba veikti sudėtingomis sąlygomis.  

Konferencijos metu didelis dėmesys buvo skiriamas praktiniams medicinos personalo veiklos aspektams Ukrainos karo kontekste. Akcentuota, kad krizinėse situacijose medicinos įstaigų įprasti veiklos algoritmai iš esmės keičiasi: tenka dirbti ženkliai išaugus pacientų srautams, sutrikus komunikacijai ir inžinerinių sistemų veiklai, esant nuolatinio apšaudymo sąlygoms ir pan. Todėl pabrėžta itin glaudaus medicinos ir kariuomenės bendradarbiavimo svarba, nes veiksmingai funkcionuojanti sveikatos apsaugos sistema yra vienas svarbiausių nacionalinio saugumo garantų.