Psichikos dienos stacionaras

Karoliniškių poliklinikos Psichikos dienos stacionaras

Psichikos dienos stacionarą rasite:
Karoliniškių poliklinikoje (Loretos Asanavičiūtės g. 27A), gydytojų darbo grafiką rasite čia;

Registruotis prašome telefonu – (8 5) 216 8911

Kilus klausimų, dėl Psichikos sveikatos centrų darbo, prašome kreiptis į:
Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėją, gydytoją psichiatrę Virginiją Karalienę el. paštu Virginija.Karaliene@karpol.lt;
Vyr slaugytoją, psichikos sveikatos slaugytoją Deimantę Valasavičienę el. paštu Deimante.Valasaviciene@karpol.lt;

Psichikos dienos stacionare teikiamos socialinės ir medicininės paslaugos, skatinančios pacientų socializaciją, stiprinančios žmonių su psichikos negalia gebėjimus prisitaikyti aplinkoje, padedančios jiems integruotis į visuomenę.

Psichikos dienos stacionare paslaugas teikia specialistų komanda:

  • Gydytojai psichiatrai,
  • Socialiniai darbuotojai,
  • Psichikos sveikatos slaugytoja,
  • Medicinos psichologas.

Atvykstant į Psichikos dienos stacionarą reikia turėti:

  • gydytojo psichiatro siuntimą (forma Nr. 027/a.),
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
  • privalomąjį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.

Teikiamų psichinės sveikatos priežiūros paslaugų trukmė psichikos dienos stacionare asmeniui – 30 darbo dienų. Privalomu sveikatos draudimu apdraustiems pilnamečiams asmenims, atvykusiems su gydytojo psichiatro siuntimu, nemokamai teikiamos šios paslaugos:

Gydytojo psichiatro konsultacija

Gydytojas psichiatras teikia pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas pagal medicinos normoje nustatytą kompetenciją, skiria gydymą psichotropiniais vaistais, teikia priklausomybės ligų gydymo paslaugas.

Individuali psichologo konsultacija

Psichologas – psichologijos studijas universitete baigęs asmuo. Panaudodamas specialius testus, psichologas tiria įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą (pvz., mąstymo adekvatumą, kryptingumą), taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.). Psichologas taip pat konsultuoja iškilus problemoms tarpasmeniniuose santykiuose, šeimoje arba darbe, išgyvenant krizę, susiduriant su kasdienio gyvenimo sunkumais, išgyvenant nepasitenkinimą ir siekiant suprasti save.

Individuali socialinio darbuotojo konsultacija

Socialinis darbuotojas pagal savo kompetenciją teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas, padeda asmeniui ar jo šeimai spręsti socialines problemas; sudaro individualų socialinės pagalbos pacientui planą, numato socialinės pagalbos pacientui konkrečias priemones ir būdus; teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei socialines paslaugas.

Šokio judesio terapija

Šokio judesio terapija padeda palaikyti fizinį, emocinį, socialinį funkcionavimą. Šios veiklos metu mokomasi atsipalaidavimo ir koordinacijos, kvėpavimo sureguliavimo pratimų. Mažėja nerimas, retėja panikos priepuoliai, mažėja depresiškumas, gerėja miegas, atsiranda entuziazmas.

Savipagalbos grupė

Tai – įvairių problemų sprendimo būdas, pagrįstas dalijimusi asmenine patirtimi.

Užimtumo terapija

Tai terapijos forma, kuri akcentuoja bendradarbiavimą, emocinės aplinkos ir būsenos stabilumą. Kūrybinis procesas yra pasitelkiamas kaip bendravimo priemonė, teikianti nepaprastą galimybę stebėti aplinką, suprasti save, pažinti kitus. Kūrybiniai užsiėmimai palengvina adaptaciją grupėje.

Piešimo ant vandens terapija

Tai nėra piešimo pamoka, juose nemokoma dailininko įgūdžių. Svarbiausia šiuose užsiėmimuose – patyrimas kuriant, kūrybos procesas, o ne kūrybos produkto profesionalumas. Gebėjimai piešti nėra būtini. Neretai reikšmingus išgyvenimus, mintis ir jausmus nelengva išreikšti žodžiais. Tuomet į pagalbą gali ateiti vaizdai – kuriant ranka nesąmoningai krypsta ir piešia tai, kas reikšminga ir svarbu. Vidinę būseną išreiškus vaizdu tampa lengviau ją apibūdinti žodžiais. Ši terapija leidžia aiškiau ir brandžiau suprasti sunkumus, ieškoti būdų juos spręsti.

Filmų terapija

Kinas gali padėti pabėgti nuo realybės, tačiau jis gali ir pažadinti naujam gyvenimui. Niekas neina į kiną pažiūrėti šabloniškų situacijų. Į kiną mes einame patirti tikrų emocijų įvairovę – meilę, pyktį, baimę, pavydą, aistrą. Filmų terapijos metu, siekiama ugdyti žmogaus savistabą ir sugebėjimą rasti sprendimus, atskleisti paslėptus elgesio motyvus, neigiamų emocijų šaknis, plėtoti sugebėjimą analizuoti situacijas. Įsisąmonindami ir aptardami šias savo emocijas su kitais žmonėmis, stebėjusiais tą patį filmą ir turėjusiais panašią patirtį, galime daug išmokti ir suprasti apie save ir savo tarpusavio santykius.

Psichoterapinė grupė

Psichologo vadovaujama keliolikos žmonių grupė, kuriai būdingi įprasti žmogaus kasdieniai santykiai. Jos metu geriau išmokstama pažinti save, geriau suprati kitų žmonių poreikius, išmokstama spręsti tarpusavio santykio problemas, išgyventi kitų žmonių emocinį vertinimą ir palaikymą, išmokstama teikti, gauti ir priimti tam tikrą pagalbą. Grupinė terapija yra efektyvi įveikiant krizines situacijas, gydant nerimą ir depresiją. Ja siekiama koreguoti charakterio savybes, kurios sunkina gyvenimą ir trukdo bendravimą šeimoje ar kitoje aplinkoje. Gydymo metu įgytus naujus elgesio būdus galima greičiau pritaikyti kasdieniame gyvenime. Visas grupės gyvenimas tampa gydomuoju veiksniu.

Kompiuterinio raštingumo užsiėmimas

Daugumai pacientų dažnai iškyla įvairių klausimų, susijusių su kompiuteriu, naudojimosi juo privalumais: pavyzdžiui, kaip susirasti darbą internetu, sukurti asmeninį elektroninį paštą, parašyti ir išsiųsti savo gyvenimo aprašymą (CV), parašyti laišką, paruošti tam tikros temos prezentaciją auditorijai bei išmokti dirbti savarankiškai kompiuteriu ir pan. Psichikos dienos stacionare pacientai mokomi kompiuterinio raštingumo pradmenų.

Biblioterapija

Jos metu skaitomi, cituojami įvairūs tekstai, ištraukos. Po to dalijamasi savo mintimis bei jausmais, sukeltais išgirstų žodžių. Taip skatinama kalbėti, bendrauti, pasisakyti, bei gerbti kito asmens nuomonę. Kokius jausmus ir mintis pažadino perskaitytas tekstas? Kokius prisiminimus, vaizdinius sukėlė pasakojimas? Ar jums pažįstamos išgirstos problemos? Kaip jūs sprendžiate panašias problemas? Formuluodamas ir išreikšdamas savo mintis, išgirsdamas pašnekovų reakcijas į jas, žmogus geriau suvokia save, savo poelgius, geriau pamato elgesio alternatyvas.

Audio relaksacija

Tai fizinis bei psichinis atsipalaidavimas, teigiamai veikiama emocinė bei psichinė būklė. Kuo naudinga relaksacija?

  • Padeda nusiraminti po didelio streso, bei didina atsparumą jam.
  • Sumažina emocinę įtampą, nerimą, jaudinimąsi, pvz.: prieš viešą pasirodymą, egzaminus, varžybas, operaciją. Atsipalaidavęs žmogus gali labiau susitelkti nagrinėdamas problemą.
  • Padeda greitai užmigti, lengvai pabusti, kai reikia. Miegas tampa vertingesnis.
  • Trumpas poilsis. Atsipalaidavimas pašalina nedidelį nuovargį, padidina darbingumą.
  • Padeda susikaupti, susikoncentruoti ir tuo pačiu daugiau nuveikti įvairiose gyvenimo situacijose, lengviau pasiekti tikslą.
  • Padeda geriau suprasti save: pažinti savo gerąsias ir blogąsias puses, ir tuo pačiu suvokti savo galimybes bei tobulėti.
  • Padeda esant įtampos galvos skausmams, kraujotakos bei virškinimo problemoms.
Šviesos terapija

Tai saugios, maloniai atpalaiduojančios procedūros, kurių poveikis yra greitesnis nei daugelio antidepresantų – 80 proc. Šviesos terapijai naudojama lempa imituoja saulės šviesą ir sukelia biocheminius pokyčius smegenyse, taip pakeldama nuotaiką, sukeldama malonumo jausmą. Šviesos terapija taikoma depresijai, miego sutrikimams, bulimijai, adaptacijos sutrikimams, nerimo būklėms, taip pat depresijoms nėštumo, laktacijos metu gydyti.

Muzikos terapija

Muzika, kaip terapija naudojama jau nuo senų senovės. Muzika gali veikti labai skirtingai, gali vesti žmogų į balansą, o gali atvesti į nostalgiją ar praeities prisiminimus, gali migdyti, o gali ir budinti bei skatinti dinamiką, kūrybingumą ir motyvaciją. Tai veiksmingas būdas neįsisąmonintoms emocijoms suvokti, „išsivalyti“ nuo kankinančių ir nemalonių emocinių reakcijų. Be to, ši veikla didina pasitikėjimą savimi, savivoką, savivertę, padeda rasti savyje dvasinę harmoniją.

Paskutinį kartą redaguota: 2022-05-23, 19:45:54