Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Savižudybės – tai didelė visuomenės sveikatos problema, turinti ilgalaikių pasekmių šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei. Kasmet pasaulyje savižudybių įvyksta daugiau nei 700 tūkst., ir kiekvienas atvejis paveikia tiesiogiai daugelį žmonių aplinkui. (Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 2023). 

Savižudybės grėsmę ne visada lengva pastebėti, tačiau tam tikri ženklai gali įspėti, kad žmogui reikia pagalbos. Kartais pokyčiai elgesyje, nuotaikoje ar kalboje gali būti svarbūs signalai. Kuo greičiau juos atpažinsime ir nedvejosime veikti, tuo daugiau galimybių turime suteikti reikiamą pagalbą.

Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių nežino, kaip elgtis tokiose situacijose. 2024 m. atliktas „Spinter“ tyrimas (“Vilnius sveikiau” užsakymu, 2024 m.) parodė, jog kas ketvirtas vilnietis nesijaučia galintis nukreipti žmogų, kuris patiria savižudybės grėsmę, pagalbos, o beveik pusė  dėl to abejoja. Tai rodo, kad kalbėti ir žinoti apie savižudybės grėsmę yra labai svarbu.

Kaip atpažinti savižudybės grėsmę?

Tai, kad žmogus svarsto apie savižudybę gali signalizuoti įvairūs gyvenime vykstantys pokyčiai. Šie pokyčiai apima įvairias žmogaus gyvenimo sritis (elgesio, emocijų, fizinių bei kasdienių gyvenimo įpročių pasikeitimus).

Elgesio ir emocijų pokyčiai gali pasireikšti:

1. Pasikeitusiu žmogaus bendravimu. Vis dažniau asmuo gali kalbėti apie gyvenimo beviltiškumą („viskas atsibodo“, „niekas nebegali man padėti“). Gali jaustis kaltas, tarsi būdamas sunkia našta artimiesiems („aš esu problema kitiems“, „kitiems būtų geriau be manęs“). Asmuo taip pat gali tiesiogiai išreikšti apie norą negyventi („geriau manęs nebūtų“, „norėčiau būti negyvas“).
2. Pasikeitusiais pomėgiais ar atsiribojimu. Žmogus vis dažniau gali vengti susitikti su savo draugais, mažiau laiko leisti su šeima ar artimaisiais. Jis taip pat gali vengti anksčiau jį dominusių veiklų / hobių, vis dažniau gali norėti pasilikti namie.
3. Staiga pasikeitusia nuotaika. Jeigu žmogus ilgą laiką buvo prislėgtas bei liūdnas ir staiga tampa ramus ar linksmas, tai gali rodyti, kad jis jau priėmė sprendimą nusižudyti.
4. Nuolatine pasireiškiančia agresija ar dirglumu. Neretai žmogus, kuris galvoja apie savižudybę gali tapti emociškai nepastovus, greitai prarasti kantrybę, jį gali erzinti net ir mažiausios smulkmenos.
5. Netikėtai priimtais gyvenimo sprendimais. Žmogus, kuris yra pasiruošęs savižudybei neretai gali atiduoti savo asmeninius daiktus, gali rašyti atsisveikimo laiškus ar žinutes, kaupti medikamentus ar pirkti savižudybei reikalingas priemones, sutvarkyti finansinius ar kitus jam svarbius reikalus (pav. grąžinti skolas, išeiti iš darbo, mesti mokslus ar kita).
6. Atsiradusia savižala. Žmogus vis dažniau gali save žaloti tiesiogiai (pjaustymusi, odos raižymu ar badymu, odos drąskymu iki kraujo, odos deginimu, daužymu į sieną ar kitus kietus daiktus) bei netiesiogiai (padidėjusiu alkoholio vartojimu ar rūkymu) būdais.
   
   

Fiziniai ir kasdienio gyvenimo pokyčiai gali pasireikšti:

1. Dažnėjančiomis miego problemomis. Žmogus gali vis dažniau laiką praleisti lovoje miegodamas, jam gali būti sunku atsikelti rytais. Kai kuriems žmonėms tai pasireiškia vis didėjančia nemiga, sunkumu užmigti, nepastoviu miego ritmu.
2. Apetito pokyčiais. Žmogus gali pradėti valgyti mažiau, riboti savo maisto racioną arba priešingai – vis dažniau persivalgyti.
3. Prastėjančia asmenine higiena. Žmogus gali pradėti vis rečiau rūpintis savimi, rečiau pradėti praustis, valyti dantis.

 Bendri rizikos veiksniai:

1. Ankstesnės suicidinės patirtys ar savižala.
2. Psichikos sveikatos sutrikimai (depresija, bipolinis sutrikimas ar kita).
3. Patyčios, smurtas (fizinis, seksualinis, psichologinis ar nepriežiūra), patirtos traumos.
4. Artimųjų netektys (mirtis, skyrybos).
5. Darbo praradimas ar finansiniai pokyčiai.
6. Socialinė izoliacija.
7. Lengva prieiga prie savižudybės priemonių (pav. vaistų, ginklų ar kita).

 Kaip elgtis jeigu įtariate, kad kažkas iš jūsų artimųjų svarsto apie savižudybę?

1. Labai svarbu tiesiogiai paklausti žmogaus apie turimas mintis ar ketinimus („Ar tu galvoji apie savižudybę?“ „Kurį laiką vis pastebiu, kad esi liūdnas, atsiribojęs, vis dažiau vengti leisti laiką su artimaisiais. Galbūt svarstai apie savižudybę?“). Svarbu, kad Jūsų užduodamas klausimas būtų ramus, be išankstinio pykčio ar smerkimo.
2. Išklausykite. Leiskite žmogui pasidalinti tuo, kas jį neramina. Nepulkite patarinėti, nekomentuokite („viskas bus gerai“, „būna ir blogiau“).
3. Pasiūlykite pagalbą. Kartu kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus (psichologą, psichiatrą, krizių įveikimo centrą ar psichologinės pagalbos linijas).
4. Neatidėliokite. Jeigu pastebite, kad situacija skubi (pav. žmogus turi konkretų planą, turi pasiruošęs savižudybės priemones ar yra numatęs savižudybės datą), skambinkite pagalbos telefonu – 112 ar 113, palydėkite į artimiausią ligoninę.

 Kur kreiptis pagalbos?

1. Darbo dienomis, poliklinikos darbo laiku, galite kreiptis į Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centrą. Registracija +370 5 245 8417,skubi pagalba +370 660 29183.
2. Karoliniškių poliklinikos Vaikų ir jaunimo sveikatos centrą +370 698 76991
3. Vaikai ir paaugliai gali bet kuriuo paros metu kreiptis į „Jaunimo liniją“ telefonu
   +370 800 28888.
4. Suaugę asmenys gali bet kuriuo paros metu kreiptis į „Vilties linija“ tel. 116123
5. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrius, tel. +37052671840.
6. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centras, Vaikų ir paauglių krizių intervencijos centras, tel. (+370 5) 275 75 64

Dėkojame VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikastos centro vedėjai Virginijai Karalienei už parengtą informaciją.