Siekiant užtikrinti kokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Karoliniškių poliklinikoje nuo 2019 m. spalio 1 dienos pradeda darbą Širdies nepakankamumo kabinetas.

Širdies nepakankamumas (ŠN) – tai būklė, kai nusilpusi širdis nepajėgia tinkamai išstumti kraujo ir aprūpinti kiekvieno organo reikalingu kraujo kiekiu, t. y. sutrinka aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis. Todėl, ypač fizinio krūvio metu, žmogus pradeda jaustis blogiau – jaučia nuovargį, greičiau plaka širdis, trūksta oro ramybėje ar einant.

Širdies nepakankamumo raida siejama su ūmiomis ir lėtinėmis širdies ligomis, ūmiu miokardo infarktu, širdies ritmo sutrikimais, negydoma ar blogai gydoma arterinė hipertenzija, kardiomiopatijomis, įgimtomis arba įgytomis širdies ydomis, uždegiminėmis širdies raumens ligomis ir plaučių ligomis.
Pavojus širdies nepakankamumo raidai padidėja, jei sergantieji širdies ligomis turi antsvorio, rūko, mažai juda ir yra fiziškai neaktyvūs, piktnaudžiauja alkoholiu, patiria ilgalaikį stresą, pervargsta darbe ir nepakankamai ilsisi, gydytojo paskirtus vaistus vartoja nereguliariai, serga kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui: podagra, mažakraujyste plaučių ligomis, sutrikus inkstų funkcijai.

Širdies nepakankamumas (ŠN) – nuolat auganti visuomenės sveikatos problema. Apie 17–45 proc. pacientų, hospitalizuojamų dėl širdies nepakankamumo, miršta per 1 metus po hospitalizacijos, o didžioji dalis pacientų – per 5 metus po hospitalizacijos. Širdies nepakankamumu Lietuvoje serga apie 120 tūkstančių žmonių. Per 2018–2019 metus beveik 2,5 tūkstančio Karoliniškių poliklinikos pacientų nustatyta širdies nepakankamumo diagnozė.

Pasireiškus širdies nepakankamumui, žmogų pradeda varginti nuovargis, oro trūkumas įprastinio fizinio krūvio metu, dažnesnis širdies plakimas, , patinsta kulkšnys, ilgainiui būklei progresuojant gali padidėti pilvo apimtis, gali trūkti oro atsigulus arba nakties metu. Sergantiesiems širdis nepakankamumu gali sutrikti ritmas, dėl to embolai (krešuliai) iš širdies gali patekti į plaučius ar smegenis (ištiks insultas), gali būti pažeisti širdies vožtuvai, sutrikti inkstų ir kepenų veikla, nusilpti raumenys ir bendras fizinis pajėgumas. Visa tai atsiliepia gyvenimo kokybei – dažnai pacientai net bijo išeiti iš namų, nebeužsiima jokia veikla, nustoja bendrauti su draugais, artimaisiais. Daugelis sergančiųjų net nesupranta, kad tokie negalavimai gali būti širdies nepakankamumo simptomai, tik patekę į ligoninę jie sužino blogos savijautos priežastį ir ligos diagnozę.

Dažnai kyla klausimas – kas galėtų padėti sulėtinti būklės raidą?

Sergantiesiems širdies ligomis, rekomenduojama:

• reguliariai tikrintis sveikatą, gydyti lėtines ligas;
• reguliariai ir tinkamu laiku naudoti gydytojo paskirtus vaistus ir laikytis kitų gydytojo nurodymų;
• matuoti ir koreguoti AKS, širdies susitraukimų dažnį ir svorį;
keisti gyvenseną (riboti alkoholio naudojimą, nerūkyti, laikytis darbo r poilsio režimo, subalansuoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą).

Negydomas širdies nepakankamumas progresuoja – sergantiesiems tampa vis sunkiau lipti laiptais, dėl oro trūkumo, bet kokia fizinė veikla sukelia dusulį, pradeda kauptis skysčiai organizme, reikia stipresnių vaistų ir vis didesnių vaistų dozių bendrai būklei pagerinti. Dažnai ambulatorinio gydymo  nebepakanka, tenka sergantįjį guldyti į ligoninę dėl stipriai pablogėjusios būklės. Gali prireikti intervencinio (implantuoti širdies stimuliatorių arba defibriliatorių, sutrikus ritmui) arba chirurginio gydymo (širdies vožtuvų operacijų) ar net persodinti širdį. Tam, kad išvengtume tokių pasekmių, būtina gydyti širdies nepakankamumą!

Širdies nepakankamumo kabinetai Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metais. Lietuva perėmė Švedijos Linkopingo universiteto ligoninės Širdies nepakankamumo klinikos idėją. Šios klinikos ir kitų šalių, vykdančių tokią pacientų priežiūros ir mokymo programą, patirtis rodo, ŠN kabinetų veikla skatina medikų ir sergančių ŠN bendradarbiavimą, leidžia išvengti ar suretinti ligos paūmėjimus ir pakartotines hospitalizacijas, mažina sergančiųjų mirštamumą.

 Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 15 ŠN kabinetų, kuriuose dirba gydytojai kardiologai ir bendrosios praktikos slaugytojos, gilinę savo žinias ir praktinius įgūdžius specialiuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose. Didelis dėmesys skiriamas paciento mokymui, kaip laiku atpažinti pirmus ŠN paūmėjimo požymius ir kada kreiptis pagalbos, nes laiku koreguotas gydymas gali padėti išvengti ženklaus būklės pablogėjimo, pagerinti gyvenimo kokybę ir pailginti gyvenimo trukmę.

 

Kokie pacientai yra laukiami ir konsultuojami Širdies nepakankamumo kabinete?

Konsultavimo paslaugos teikiamos pacientams po stacionarinio gydymo 12 mėn. laikotarpyje, esant šioms indikacijoms:
1. pacientai, sergantys I-IV funkcinės klasės širdies nepakankamumu (pagal Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasę), po gydymo stacionare dėl širdies nepakankamumo paūmėjimo;
2. pirmą kartą diagnozuotas širdies nepakankamumas dėl nustatytų širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip – nestabili krūtinės angina, krūtinės angina su nustatytu spazmu, išeminė kardiomiopatija, hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu), hipertenzinė širdies ir inkstų liga su širdies nepakankamumu (staziniu) ir lėtine inkstų liga, kardiomiopatija;
3. įsisenėjęs, atsparus standartiniam gydymui širdies nepakankamumas, kai pacientui indikuotina nustatyti širdies transplantacijos indikacijas.

ŠN kabinete pacientams bus teikiamos šios paslaugos:

• gydytojo kardiologo konsultacija (koreguojamas gydymas ir vaistų dozės)
• atliekami instrumentiniai tyrimai (širdies echoskopija, impedanso kardiograma)
• skiriami ir vertinami laboratoriniai tyrimai
• paciento mokymas (apima 14 temų) – konsultacijų metu naudojamos vaizdinės priemonės, filmukai, plakatai, skaidrės, pacientui duodamos atmintinės, susijusios su mokymo medžiaga

Vienai konsultacijai ŠN kabinete bus skiriama nuo 110 iki 150 min.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas paciento mokymui, taip pat bus vertinami kraujo tyrimai ir fizinis pajėgumas bei stebima rodiklių dinamika, rekomenduojama koks fizinis aktyvumas būtų tinkamiausias ir saugiausias.
Tik bendradarbiaujant medikams ir pacientui galima pasiekti gerų rezultatų, pagerinti gyvenimo kokybę ir valdyti ligą. Siekdami laukiamo rezultato, ŠN kabineto medikai ir pacientas dirbs kaip viena komanda. Pacientai turės pareigų – namuose seks ir fiksuos dienyne arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, suvartojamų skysčių ir išsiskiriančio šlapimo kiekį, svorį. Šie parametrai labai svarbūs, skiriant ir koreguojant gydymą. Tik žinodamas rodiklius, pats pacientas galės suprasti, kada liga yra stabili ar pablogėja, spręsti, ar reikia koreguoti vaistų dozę, kreiptis į gydytoją ar slaugytoją patarimo ar pagalbos.

Kaip pacientui patekti į ŠN kabinetą ir kiek paslaugų bus suteikta pacientui per pirmus metus nuo hospitalizacijos?

Kaip pacientui patekti į ŠN kabinetą ir kiek paslaugų bus suteikta pacientui per pirmus metus nuo hospitalizacijos?

• Pacientas, turintis širdies nepakankamumą ir širdies ligas, gulėjo ligoninėje ir atvyko su išrašu pas šeimos gydytoją.
• Šeimos gydytojas, dirbantis Vilniaus TLK apskrities asmens priežiūros įstaigoje, pacientus po gydymo ligoninėje per 12 mėn. laikotarpį, peržiūrėjęs išrašą iš ligoninės, esant nurodytoms indikacijoms, siunčia juos gydytojo kardiologo konsultacijai VšĮ Karoliniškių poliklinikoje (užpildydamas siuntimo formą E027 ar F027).
• Pacientas ŠN paslaugai gauti registruojamas ŠN kabineto slaugytojos A. Bisturytės 355 kabinete, kontaktinis telefonas +3702053770.
• Pacientui, sergančiam širdies nepakankamumu, gali būti suteikta iki 4 konsultavimo paslaugų per 12 mėn., skaičiuojant nuo paskutinio stacionarinio širdies nepakankamumo gydymo pabaigos. Per 12 mėn. turi būti suteikta nors viena konsultacija.

Parengė Konsultacijų skyriaus slaugytojos Audronė Bisturytė, Diana Četkauskienė, gydytojas kardiologas Egidijus Berūkštis, skyriaus vedėja dr. doc. dr. Lina Zabulienė.