Piktybiniai navikai yra antra pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų įvairiose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje. Higienos instituto duomenimis,  Lietuvoje 2019-iais metais 24 proc. mirusių vyrų ir 18,3 proc. mirusių moterų mirties priežastis buvo piktybiniai navikai. Skaičiuojama, kad maždaug 18 proc. vėžinių susirgimų kyla dėl per didelio kūno svorio, per mažo fizinio aktyvumo, netinkamos mitybos ir perteklinio alkoholio vartojimo. Todėl, remiantis moksliniais tyrimais ir naujausiais duomenimis, kas kelis metus yra atnaujinamos ir skelbiamos mitybos bei fizinio aktyvumo siekiant išvengti vėžinių susirgimų, rekomendacijos. Naujausias mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijas vėžio prevencijai šių metų birželio mėn. pradžioje paskelbė Amerikos vėžio draugija. Dalinamės šių rekomendacijų svarbiausiais aspektais.

  • Pasiekti ir išlaikyti normalų kūno svorį visą gyvenimą. Suaugusiems vengti svorio priaugimo.
    – Antsvoris ar nutukimas didina šių vėžio rūšių riziką: krūties vėžio moterims po menopauzės, storosios ir tiesiosios žarnos, endometriumo, stemplės, inkstų, kepenų, kiaušidžių, kasos, skrandžio, skydliaukės, dauginės mielomos, meningiomos. Taip pat gali didinti ne Hodžkino limfomos, vyrų krūties, burnos, gerklės, balso stygų, agresyvios prostatos vėžio formos riziką. Tyrinėjamas ryšys ir su kitomis vėžio formomis.
  • Būti fiziškai aktyviems.
    – Suaugusiems asmenims rekomenduojama vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas 150 – 300 min/sav. arba intensyvus fizinis aktyvumas 75 – 150 min/sav. arba atitinkama jų kombinacija, siekiant ne mažiau 300 min. bendro fizinio aktyvumo per savaitę.
    – Vaikams ir paaugliams ne mažiau 1 val. vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo kiekvieną dieną.
    – Riboti neaktyviai praleidžiamą laiką (sėdėjimą, gulėjimą, televizoriaus žiūrėjimą bei kitas žiūrėjimą į ekraną apimančias laisvalaikio leidimo formas).

Fizinis aktyvumas mažina ne tik storosios žarnos, krūtų, endometriumo, šlapimo pūslės, stemplės, skrandžio ir kitų lokalizacijų vėžio riziką, bet ir padeda mažinti svorį ar išvengti jo didėjimo, mažina širdies ligų, padidėjusio kraujo spaudimo, diabeto ir osteoporozės riziką, o jau sergant šiomis ligomis, pagerina jų kontrolę.

Vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo pavyzdžiai: ėjimas, šokiai, važiavimas riedučiais ar dviračiais, jojimas, joga, badmintonas, tenisas, slidinėjimas nuo kalno, tinklinis, vejos pjovimas, sodo darbai.

Didelio intensyvumo fizinio aktyvumo pavyzdžiai: bėgiojimas, greitas važiavimas dviračiu, aerobiniai šokiai, kovos menai, plaukimas, intensyvios treniruotės su svoriais, krepšinis, futbolas, ledo ritulys, lygumų slidinėjimas, kasimo darbai, sunkus fizinis darbas (pvz. miško darbai, ugniagesiai).

  • Visais gyvenimo tarpsniais maitintis subalansuotai, laikantis sveikos mitybos principų.
    Sveikatai palankus maistas:
    – Maisto produktai, gausūs maistinėmis medžiagomis, padedančiomis pasiekti ir išlaikytą sveiką kūno svorį.
    – Daržovių įvairovė – tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės, raudonos ir oranžinių spalvų, kopūstinės, daug skaidulų turinčios ankštinės (įvairios pupelės, žirniai, lęšiai, avinžirniai), svogūnai, česnakai ir kitos nekrakmolingos daržovės. Rekomenduojama kasdien suvalgyti bent 2,5 – 3 stiklines daržovių ir 1,5 – 2 stiklines vaisių.
    – Vaisiai, rinktis įvairių spalvų.
    – Viso grūdo kruopos.
  • Sveikatai nepalankus maistas, kurio reikia atsisakyti arba riboti:
    – Raudona ir perdirbta mėsa. Raudonai mėsai priskiriama jautiena, veršiena, kiauliena, aviena ir ėriena, arkliena, ožkiena. Paukštiena nepriskiriama raudonos mėsos kategorijai, tačiau jei ji perdirbta (rūkyta, sūdyta, dešrų ar kumpių pavidalu), tuomet taip pat tampa ta, kurios reikia vengti/riboti.
    – Cukrumi saldinti gėrimai.
    – Stipriai perdirbti maisto produktai ir rafinuoti miltų gaminiai.
  • Kiti su mažesne vėžio rizika susiję mitybos aspektai:
    – naudoti mononesočius ir / ar polinesočiuosius riebalus (alyvuogių aliejus, avokadai, riebi žuvis).
    – vengti kalorijų pertekliaus, sočiųjų ir transriebalų, pridėtinio cukraus.
    – vartojant gyvulinės kilmės produktus rinktis pieno produktus, žuvį, paukštieną.

Apibendrinant, vėžio prevencijai tinkamiausias toks mitybos modelis, kai didžioji dalis suvalgomo maisto yra augalinės kilmės (nekrakmolingos daržovės, vaisiai, viso grūdo kruopos, ankštiniai, riešutai ir sėklos), valgomi sveikatai palankūs baltymų turintys produktai (daugiau ankštinių, taip pat žuvis, paukštiena, kuo mažiau perdirbtos ir raudonos mėsos), naudojami mono – ir polinesotieji riebalai. Vengiama pridėtinio cukraus, sočiųjų ir transriebalų, perteklinių kalorijų.

Rekomenduojama negerti alkoholio.  Alkoholio vartojimas susijęs bent su septynių lokalizacijų navikiniais susirgimais, ši rizika dar labiau didėja, jei kartu su alkoholio vartojimu asmuo ir rūko. Jei alkoholis vartojamas, jo kiekis turi neviršyti vieną standartinį vienetą per parą moterims ir du standartinius vienetus (SV) vyrams.

Standartinių alkoholio vienetų kiekiai įvairiuose alkoholiniuose gėrimuose: 500 ml butelis ar bokalas 3-4 proc. stiprumo alaus ar sidro –  turi 2 SV., 500 ml 5 ir daugiau proc. alaus ar sidro – 3 SV., 150 ml 12,5 proc. vyno taurė – 3 SV., 175 ml taurė – 2 SV, 25 ml 40 proc. spirituoto alkoholinio gėrimo – 1 SV.

Papildų naudojimo teigiama įtaka vėžio prevencijai neįrodyta, todėl jie (išskyrus vitaminą D dėl plačiai paplitusio jo trūkumo) nerekomenduojami. Skatinamas visų reikiamų maistinių medžiagų gavimas su visaverčiu maistu. Papildai gali būti skiriami esant maistinių medžiagų įsisavinimą virškinamajame trakte trikdančioms ligoms, negalint užtikrinti visavertės mitybos ar maistinių medžiagų pakankamo gavimo su maistu. Jei vitaminai naudojami papildomai, rinktis tokius, kurie neviršija 100 proc. rekomenduojamos paros normos.

Parengta pagal Rock CL, Thomson C, Gansler T, et al. American Cancer Society Guideline for Diet and Physical Activity for cancer prevention [published online ahead of print, 2020 Jun 9]. CA Cancer J Clin. 2020;10.3322/caac.21591. doi:10.3322/caac.21591

Tekstą parengė Karoliniškių poliklinikos gydytoja dietologė Edita Saukaitytė Butvilė