Vasaros šiluma – džiugina, o pernelyg didelis karštis – alina bei gali sužaloti sveikatą.
Nors tą pačią aplinkos temperatūrą visi toleruoja skirtingai, o individualus diskomforto jutimo slenkstis skiriasi, tačiau didesnę nei 30 °C temperatūrą dauguma žmonių toleruoja sunkiai.

Karštis ypač pavojingas sveikiems vyresnio amžiaus asmenims (per 65 m.), kūdikiams, mažiems vaikams (iki 4 m.), nėščioms moterims, ligoniams, karščiuojantiems, žmonėms dirbantiems sunkų fizinį darbą bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, nutukimu, kvėpavimo takų, psichikos, skydliaukės ligomis.
Karštą dieną išsiplečia poodžio ir odos kraujagyslės, taip giliųjų organizmo sistemų šiluma perduodama odai. Sustiprėjus prakaitavimui, garuodamas prakaitas atiduoda karštį nuo odos aplinkai – organizmas aušta. Tai – aktyvus termoreguliacijos procesas, kurio metu apkraunama širdies ir kraujagyslių sistema. Šiluma tiesiogiai plečia kraujagysles, didėja kraujo tūris esantis kraujagyslėse, kas kai kuriems pacientams gali būti žalinga. Tęsiantis prakaitavimui, sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra, su prakaitu išsiskiria mikroelementai (kalis, magnis, natris ir kt.), vanduo, todėl gali sumažėti arterinis kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas ir kvėpavimas, kraujagyslėse formuotis krešuliai – didėja miokardo infarkto ir insulto tikimybė, perkaitus gali varginti pykinimas ar vėmimas, nuovargis, galvos skausmas, orientacijos sutrikimas ir raumenų mėšlungiai.
Jei pasijutus blogai vėsi patalpa ir šalti gėrimai būklės nepagerina – būtina kreiptis į gydytoją.

Atsargumo rekomendacijos karštą vasarą:

  • Venkite intensyvios fizinės veiklos, ypač, jei sergate širdies ir kraujotakos ligomis.
  • Nepervarkite, išsimiegokite ir pailsėkite, venkite stresinių situacijų.
  • Būdami lauke dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius iš natūralių audinių, naudokite apdangalus nuo saulės, stenkitės būti pavėsyje ir žemesnės temperatūros patalpose, venkite tiesioginių saulės spindulių, ypač kai saulė kaitriausia – nuo 12 iki 16 val.
    Jei labai karšta ir nėra vėsios patalpos, dėkite šaltus kompresus ant kaktos arba stambiųjų kraujagyslių projekcijose, tepkite specialiais kūną vėsinančiais kremais ar purškalais.
  • Gerkite daug vandens (po 200 – 250 ml nors kas valandą) nelaukdami troškulio, tai ypač svarbu vaikams ir gulintiems ligoniams.
  • Venkite alkoholio, kavos, energetinių ir saldintų gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą, kartu ir reikalingų mikroelementų netekimą.
  • Kol karšta atsisakykite skrudinto ar riebaus maisto, valgykite sriubas, salotas, šviežias daržoves ir vaisius.
  • Vartokite daugiau kalio ir magnio turinčio maisto: riešutų, lašišos, lapinių daržovių.
  • Pasitarkite su gydytoju dėl vartojamų vaistų (ypač šlapimą varančių ir nervų sistemą veikiančių vaistų) dozės. Jei dėl trombozės pavojaus vartojate kraują skystinančius vaistus, juos vartokite kaip rekomendavo gydytojas.
  • Jeigu pakilo aukšta temperatūra – būtinai kreipkitės į medikus.

Parengė gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Konsultacijų skyriaus vedėja