Šiemet vasara mus lepina saulėtomis ir karštomis dienomis. Mėgaudamiesi vasariškais orais ir saulės šiluma, prisiminkime, kad tai yra ne tik malonumas, bet ir pavojaus žmogaus sveikatai šaltinis. Karščio metu dažniausiai nukenčiama dėl perkaitimo, saulės smūgio, nudegimų ir hipoksijos. Apie šiuos pavojus verta žinoti ir jų saugotis.

Saulės spinduliai gal kirsti stipriai

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas, kurį sukelia tiesioginiai saulės spinduliai, krintantys ant nepridengtos galvos odos. Veikiant saulei, įkaista ir plečiasi galvos smegenų dangalų kraujo indai, kyla galvos smegenų temperatūra ir sutrinka smegenų funkcija. Jei nukentėjusiajam nesuteikiama skubi pagalba, kyla rizika numirti nuo smegenų edemos (paburkimo).

Saulės smūgio požymiai:

  • Galvos skausmas;
  • Spengimas ausyse;
  • Mirgėjimas akyse;
  • Padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;
  • Pykinimas ar vėmimas;
  • Išbalusi oda;
  • Šaltas prakaitas;
  • Apatija, silpnumas;
  • Aukšta temperatūra (gali pakilti iki 41 Cº);
  • Trinkanti sąmonė ar jos netekimas.

Pirmoji pagalba patyrus saulės smūgį:

  1. Jei nukentėjusysis sąmoningas, nuveskite jį į pavėsį ar vėsią patalpą.
  2. Pasodinkite arba paguldykite, prasagstykite drabužius, ant galvos uždėkite šaltą kompresą.
  3. Duokite atsigerti vėsaus gėrimo, geriausia – mineralizuoto ar paprasto geriamojo vandens. Jei nukentėjusįjį pykina, vandenį parūgštinkite citrina.
  4. Jei nukentėjusysis be sąmonės, paguldykite jį ant dešiniojo šono, šaltu vandeniu vilgykite veidą ir kaklą, ant stambiųjų kraujagyslių uždėkite šaltą kompresą. Niekuo negirdykite! Skubiai kvieskite greitąją pagalbą arba patys vežkite į artimiausią gydymo įstaigą.

Šiluma kaulų nelaužo tik žiemą

Šilumos smūgis arba perkaitimas – tai organizmo būklė, kai sutrinka viso kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas. Šilumos smūgis ištikti gali dėl aukštos aplinkos oro temperatūros, didelės santykinės oro drėgmės, intensyvios saulės spinduliuotės, ilgai būnant tvankioje, nevėdinamoje patalpoje, dirbant šiltnamyje ar saulės atokaitoje, per karštį sportuojant ir geriant mažai vandens. Gausiau prakaituodamas organizmas netenka gyvybinėms funkcijoms svarbių skysčių ir druskų, gerokai pakilus kūno temperatūrai ir tokiai būklei užsitęsus, žmogus praranda sąmonę ir gali mirti. Karščiai pavojingiausi kūdikiams ir vaikams iki 4 metų, senyviems žmonėms, ypač vyresniems nei 75 metų, taip pat asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių, psichikos ligomis, turintiems antsvorio, turintiems skydliaukės sutrikimų bei vartojantiems tam tikrus vaistus.

Šilumos smūgio požymiai:

  • Pakilusi kūno temperatūra;
  • Galvos svaigimas ir skausmas;
  • Paraudęs veidas;
  • Padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;
  • Mieguistumas ir žiovulys;
  • Vangumas ir silpnumas;
  • Pykinimas ar vėmimas;
  • Pilvo skausmas ar viduriavimas;
  • Troškulys;
  • Sutrikusi pusiausvyra;
  • Nerišli kalba.

Pirmoji pagalba patyrus šilumos smūgį:

  1. Lengvai perkaitus, pagelbės vėsus dušas, šalti kompresai, vandens gėrimas.
  2. Jei nukentėjusysis sąmoningas, nuveskite jį į pavėsį ar vėsią patalpą.
  3. Paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros, po kojomis pakiškite pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka), apklokite vandeniu sudrėkinta antklode ir nuolat ją drėkinkite.
  4. Kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 ºC, pakeiskite antklodę sausa ir duokite gerti vėsaus gėrimo.
  5. Jei nukentėjusysis be sąmonės, paguldykite jį ant dešiniojo šono, šaltu vandeniu vilgykite veidą, ant arti odos paviršiaus esančių kraujagyslių uždėkite šaltą kompresą. Niekuo negirdykite! Skubiai kvieskite greitąją pagalbą arba patys vežkite į artimiausią gydymo įstaigą.

Saulė ne tik šildo, bet ir degina

Nudegimas – tai staigi odos reakcija į per didelį ultravioletinių spindulių kiekį. Tai iššaukia ne tik laikiną diskomfortą, bet ir odos funkcijų susilpnėjimą – ji mažiau vėsinama, nes laikinai neveikia prakaito liaukų funkcijos. Stipriai nudegus saulėje, atsiranda didelė rizika vėliau susirgti odos vėžiu.

Saulės spinduliais mėgaukitės atsakingai:

  • Odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus (rekomenduojamas ne mažesnio kaip 50 SPF kremas veidui, kaklui bei krūtinei ir ne mažesnio kaip 20-25 SPF – kūnui);
  • Pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui, nuo 10 iki 15 val. nesideginkite – saulė tuomet pavojingiausia;
  • Nepamirškite odos gausiai drėkinti, nes saulės spinduliai ją stipriai išdžiovina;
  • Akims apsaugoti nešiokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais, nes šie spinduliai gali išprovokuoti kataraktą ir akies melanomą.

Ką daryti, jei nudegėte saulėje?

  • Pajutus pirmuosius nudegimo požymius, kuo skubiau traukitės iš saulės kaitros.
  • Vėsinkite pažeistą odą ir keletą dienų venkite saulės spindulių.
  • Vėsinimui tinka neriebūs losjonai, uždegimą slopinantys tepalai su hidrokortizonu. Iš bėdos naudokite namines liaudiškas priemones – jogurtą, kefyrą, varškę ar šviežių bulvių tarkius, arba dėkite šaltus kompresus, kurie atvėsins nudegusias odos vietas. Nudegusių vietų negalima šaldyti ledu, nes taip galima dar daugiau pakenkti odai!
  • Jei nudegė didelis odos plotas ir iškilo pūslės, oda šlapiuoja, kreipkitės į gydytoją. Tokiais atvejais organizmui būtina gauti vaistų, kurie padėtų ląstelėms regeneruotis. Kartais gali prireikti net antibiotikų, kad būtų išvengta antrinės bakterinės infekcijos.

Karšta taip, kad net oro trūksta

Per karščius ore labai sumažėja deguonies, todėl žmogų gali ištikti hipoksija (deguonies badas). Trūkstant deguonies, darosi vis sunkiau kvėpuoti, ima skaudėti galvą. Ši būklė pavojinga visiems, taip pat jauniems ir sveikiems. Hipoksijos poveikį sustiprina karščio metu miestuose padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, smalkėmis ir kitais taršos komponentais. Vienintelis būdas išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis nebūti lauke.

Kaip išvengti karščių keliamų pavojų?