Vaikystėje vaikai dažniausiai susižaloja nukritę – užkliūva eidami ar bėgdami, griūva važiuodami dviračiu, riedlente ar riedučiais, suklumpa ant laiptų, neatsargiai dūksta žaidimų aikštelėse. Nemažai traumų patiriama ir dėl sąlyčio su aštriais daiktais, karščiu ar įkaitusiomis medžiagomis. Vaikai dar nemoka priimti tinkamų sprendimų, elgiasi rizikingai, tad tėvai turi ne tik rūpintis saugumu, bet ir būti pasirengę padėti nelaimingų atsitikimų atveju.

Ką daryti, kai vaikas susižeidė?

  • Nuvalykite žaizdą, jei ji nešvari. Žaizda valoma fiziologiniu tirpalu arba nuplaunama švariu, tekančiu vandeniu.
  • Dezinfekuojančiomis priemonėmis (jodu, briliantine žaluma, spiritiniais antpilais) padenkite žaizdos kraštus. Nepilkite jų ant atviros žaizdos, nes vaikui sukelsite dar daugiau skausmo.
  • Patepkite žaizdą gijimą skatinančiu geliu, kuris veikia ne tik antimikrobiškai, bet ir atstato odos ląsteles.
  • Jei žaizda nekraujuoja ir netrukdo, ją galima palikti netvarstytą ir neužklijuotą pleistru. Žaizdos geriausiai gyja tada, kai gauna pakankamai oro ir drėgmės.

SVARBU!

Išvykdami į kelionę ar iškylaudami gamtoje visada pasiimkite būtiniausių priemonių pirmajai pagalbai susižeidus: sterilių tvarsčių, buteliuką fiziologinio tirpalo, dezinfekuojančios priemonės ir gelio žaizdoms gydyti.

Nudegimai buityje

Pagrindinės vaikų nudegimų priežastys – apsiplikymas karštu vandeniu bei garais, prisilietimas prie įkaitusių paviršių ar neatsargus žaidimas su ugnimi. Dėl apsiplikymo dažniausiai nukenčia kūdikiai ir vaikai iki 4 metų. Mažyliai užsiverčia ant savęs karštus skysčius patraukę staltiesę ar virdulio laidą, užkliudę ant stalo krašto neatsargiai pastatytą kavos puodelį ir pan.

Ūgtelėję vaikai dažnai apdega žaisdami su ugnimi, iškylose įlipę į degantį laužą, prisilietę prie karštų kepsninių, užsipylę degaus skysčio. Buityje potencialiai pavojingi šie prietaisai: lygintuvai, viryklės ir orkaitės, židiniai, krosnelės ir kiti šildytuvai, elektriniai plaukų džiovintuvai, garbanų formavimo ar tiesinimo žnyplės ir kt.

Pagal poveikį odai nudegimai skirstomi taip:

  • I laipsnio nudegimas. Oda sausa, skausminga, paraudusi, gali būti atskirų nedidelių pūslelių. Toks nudegimas praeina per savaitę be randų, kurį laiką oda gali būti paraudusi, patamsėjusi.
  • II laipsnio nudegimas skirstomas į du tipus. A tipo nudegimui būdingos įvairaus dydžio sveikos ar jau sprogusios pūslės, pripildytos audinių skysčio. B tipo nudegimui būdingos sprogusios pūslės arba jų iš viso nėra, matomas apmirusios odos plotas – žaizdos paviršius raudonas arba pilkai matinės spalvos. B nudegimas yra gilesnis ir sunkesnis nei A, ilgiau gyja, dažniau susiformuoja randai.
  • III laipsnio nudegimą sukelia labai didelė temperatūra, pvz., tiesioginė liepsna, labai įkaitę metaliniai paviršiai. Jam būdinga tai, kad oda ir po ja esantys audiniai suanglėja. Šis nudegimas yra pats sunkiausias. Šiuo atveju būtina, kad žaizdą apžiūrėtų ir sutvarkytų chirurgas.

Ką daryti nudegus?

  • Apsiplikius karštu skysčiu – vandeniu, kava, arbata, sriuba – iš karto stenkitės nuvilkti drabužius, dengiančius nuplikytą vietą. Tačiau jei drabužiai prilipę, plėšti negalima – juos nuims medikai.
  • Nelieskite nudegusios odos skiaučių, nepradurkite pūslių (nepriklausomai nuo jų dydžio).
  • Atidengtą vietą 10-15 min. šaldykite po nestipria tekančio šalto vandens srove arba panardinkite į šalto vandens vonelę, kurią keiskite kas kelias minutes.
  • Jei nudegusios kūno dalies negalima panardinti į vandenį, ant jos uždėkite šaltu vandeniu sudrėkintą švarios nepūkuotos medžiagos skiautę. Kompresus keiskite kas 2-3 min.
  • Negalima žaizdos tepti aliejumi ar sviestu – buitiniai riebalai, riebaliniu pagrindu pagaminti kremai, putos „užrakina“ karštį odoje, todėl odos pažeidimas tik gilės. Šios priemonės didina skausmą ir uždegimą, o kartais tampa netgi žaizdos infekcijos priežastimi.
  • Nuplikytam vaikui galite sugirdyti vienkartinę paracetamolio dozę (pagal vaiko svorį ir amžių) – tai sumažins skausmą, vaikas mažiau verks ir blaškysis.
  • Skausmui aprimus, pažeistą vietą švelniai nusausinkite ir nespausdami apriškite sterilia marle arba švaria nepūkuotos medžiagos skiaute taip, kad vaikas negalėtų prisiliesti prie žaizdos.
  • Suteikus pirmąją pagalbą, vaiką vežkite pas gydytoją arba laukite, kol atvyks greitoji.
  • Jei vaikas nudegė veidą arba didesnį bet kurios kūno dalies plotą, į gydymo įstaigą vykite nepriklausomai nuo nudegimo laipsnio.

SVARBU!

Nuo to, kaip suteikta pirmoji pagalba nudegus, labai priklauso žaizdų gijimas ir randėjimas. Jei greitai ir gerai atšaldysite nuplikytą vietą, ne taip stipriai bus pakenkta oda ir poodis, mažiau nekrozuos audiniai, susiformuos mažesni randai.

Sužalojimų prevencijai tėvai turėtų:

  • Nepalikti mažų vaikų be priežiūros;
  • Pavojingus daiktus laikyti vaikams nepasiekiamose vietose;
  • Mokyti vaikus saugaus elgesio buityje ir gatvėje, sveiko ir saugaus judėjimo;
  • Sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose ir kieme;
  • Mokyti vaikus naudotis standartinėmis saugos priemonėmis – šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis ir kt., bei patiems rodyti pavyzdį;
  • Pasirūpinti patogia ir judėjimui tinkama avalyne;
  • Pirkti saugius, vaikams pagal amžių tinkamus, specialiu ženklu pažymėtus žaislus;
  • Nupirkus sporto inventorių vaikams, išmokyti, kaip juo saugiai naudotis;
  • Tikrinti, ar žaidimų aikštelės bei smėlio dėžės yra saugios, prižiūrėti jose žaidžiančius vaikus.