Daugelis mūsų šeimą sieja su atžalomis, atvirai ar slapta svajodami apie vaikus – ramius mąstytojus, išradingus kūrėjus ar nenuoramas griovėjus – bet visada suteikiančius daug džiaugsmo, jei buvo laukiami. Kai kurias poras gandrai aplanko labai greitai, kai kurioms šeimoms susilaukti vaikų nepavyksta net kelerius metus. Tokias aplinkybes gali lydėti nusivylimas, nerimas ir baimė, nepasitikėjimas ir priežasčių paieškos.

Moksliniai tyrimai rodo, kad moters sveikatos patikra planuojant nėštumą – labai svarbi, nes parodo, ar moteris pasiruošusi pastoti, didina pastojimo tikimybę, sumažina nėštumo komplikacijų, vaisiaus netekimo ir apsigimimų pavojų, užtikrina tinkamą vaisiaus vystymąsi, nėščios moters ir jos būsimo naujagimio sveikatą. Sprendimas susilaukti kūdikio yra vienas atsakingiausių ir labiausiai gyvenimą keičiančių pasirinkimų, todėl šiam žingsniui reikia pasiruošti.

Sąmoningas rengimasis motinystei tampa vis labiau įprastas šiuolaikiškoje visuomenėje. Sveikatos būklės patikra ir išsamus laboratorinis ištyrimas padeda įsitikinti, ar moteris neserga ligomis, galinčiomis veikti galimybę pastoti ir išnešioti sveiką kūdikį, pvz., genetinėmis ligomis, skydliaukės veiklos sutrikimais, cukriniu diabetu, hipertenzija, bronchine astma, epilepsija, depresija, mažakraujyste, nėra varginama antsvorio ar nutukimo ir pan., nes vaistai ar jų deriniai, vartojami šioms būklėms gydyti, gali veikti vaisiaus sveikatą.

Pasitarti su gydytoju akušeriu ginekologu, planuojant pastoti, yra svarbu – jis nuramina ir padrąsina, gali pasidalinti naujausiomis rekomendacijomis dėl nėščiosios ir vaisiaus sveikatai palankios gyvensenos, mitybos ir fizinio aktyvumo, priminti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio ir streso) pavojus, sąlyčio su pavojingomis užkrečiamomis infekcinėmis ar toksinėmis cheminėmis medžiagomis namuose žalą, dantų priežiūros, skiepų, folinės rūgšties, vitamino D ar jodo vartojimo svarbą ir kt.

Pats tinkamiausias laikas tokiam patikrinimui – apie 6 mėn. prieš planuojamą nėštumą; per tą laiką bus galima ne tik pasitikrinti, įvertinti sveikatos rizikos veiksnius, tačiau ir pasistengti jų išvengti, pakeisti gyvenseną, naudoti reikalingus vaistus, vitaminus ar mikroelementus sveikatos būklei pagerinti ir pasirengti tinkamai nėštumo priežiūrai. Išmintingas ir atsakingas pasiruošimas mtinystei – pagrindinė dovana ir didžiausia investicija į būsimo vaiko sveikatą. O gera sveikata nuo pirmojo įkvėpimo yra labai svarbi vaiko augimui ir vystymuisi, fiziniam aktyvumui ir pajėgumui, žingeidumui ir gebėjimui pažinti aplinką bei mokytis, elgsenai ir bendravimui.

10 svarbių žingsnių belaukiant gandrų

  1. PLANUOKITE IR VEIKITE. Jei norite susilaukti vaikų – nedelskite, jei neplanuojate – tarkitės su gydytoju dėl saugių kontracepcijos būdų;
  2. APSILANKYKITE PAS GYDYTOJĄ. Su juo aptarkite savo sveikatos būklę, gyvenseną ir įpročius, vartojamus vaistus ir maisto papildus, skiepus, atlikite reikalingus tyrimus;
  3. VARTOKITE FOLINĘ RŪGŠTĮ. Kasdien vartokite 400 mkg folinės rūgšties nors 1 mėn. prieš pastodamos ir nėštumo metu;
  4. ATSISAKYKITE ŽALINGŲ ĮPROČIŲ. Nutraukite alkoholio ar narkotikų vartojimą, neberūkykite, nes žalingi įpročiai gali lemti priešlaikinį gimdymą, apsigimimus ir net kūdikio mirtį;
  5. VENKITE TOKSINIŲ MEDŽIAGŲ. Nuodingos medžiagos ir aplinkos teršalai (sintetinės cheminės medžiagos, metalai, trąšos, purškalai, kačių bei graužikų ekskrementai) mažina vaisingumą, sukelia komplikacijų pastojus, dėl jų vaikai dažniau serga įvairiomis ligomis;
  6. REGULIUOKITE SVORĮ. Pasiekite ir išlaikykite sveiką svorį pakeisdamos gyvenseną;
  7. SUSIPAŽINKITE SU ŠEIMOS ISTORIJA. Kai kurios ligos yra perduodamos iš kartos į kartą, tad kreipkitės gydytojo genetiko konsultacijai, jei kelis kartus persileidote, gimdėte negyvagimius, nepavyksta pastoti, šeimoje buvo genetinių ligų;
  8. RŪPINKITĖS SVEIKATA. Propaguokite sveiką gyvenseną ir reguliariai lankykitės akušerio ginekologo konsultacijose;
  9. NEKENTĖKITE SMURTO. Nedelsdamos kreipkitės pagalbos, jei patyrėte smurtą, nes jis išskiria šeimas, turi žalojantį poveikį nėštumui ir vaikams;
  10. STEBĖKITE SAVO EMOCINĘ BŪSENĄ. Labai svarbu, ką galvojate, kaip jaučiatės ir kaip priimate svarbius sprendimus. Jei jaučiate nerimą, esate liūdna ir įsitempusi, pasitarkite su gydytoju dėl pagalbos galimybių.

Kiekvienas mūsų yra atsakingas už savo sveikatą ir savijautą, o žinodami, kur ir kokią pagalbą galime gauti iškilus problemai – jausimės saugesni, galintys planuoti, kurti ir džiaugtis būdami drauge su mylimais žmonėmis.

Parengė gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Konsultacijų skyriaus vedėja