Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2017 m. buvo įregistruota 8,3 tūkst. ištuokų. Kasmet daugybė vaikų atsiduria tėvų skyrybų situacijoje. Apie tai, kaip skyrybos veikia vaiko emocinę raidą bei kaip sumažinti žalingas pasekmes, pasakoja gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Virginija Karalienė, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja.

Vaikai tampa pirmąja savo tėvų sprendimo auka

Skyrybų procesas atneša daug skausmo ir išgyvenimų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Dažnai vaikai, išgyvenantys šeimos griūtį, patiria didesnį skausmą, nes nesugeba suvokti šio fakto priežasčių ir pradeda kaltinti save dėl įvykusios nelaimės. Vaikai sunkiau prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių, kurias lemia šeimos iširimas: dažnai keičiasi gyvenamoji vieta, ugdymo įstaiga, finansinė padėtis, vaikų auklėjimo stilius, rečiau susitinkama su tėvu. Visi šie veiksniai gali padidinti vaiko emocinius ir elgesio sunkumus, lemti miego ar mitybos pokyčius, sukelti psichikos sutrikimus.

Keičiantis šeimos vaidmeniui, santykiams ir aplinkybėms vaikai dažnai tampa prislėgti, neramūs, pikti, reiklūs, nenuolaidūs, nebendraujantys, patiria sunkumų mokykloje, sumažėja savivertė, pablogėja santykiai su bendraamžiais. Po tėvų skyrybų vaikai gali nebesilaikyti tvarkos, taisyklių, gali pasireikšti antisocialus, agresyvus elgesys, savireguliacijos trūkumas, taip pat neaukšta visuomeninė atsakomybė, susilpnėja kognityviniai (pažinimo) gebėjimai ir dėmesio koncentracija, todėl dažnai nukenčia mokslai.

Mažesni vaikai patiria žalingesnį skyrybų poveikį

Skyrybų proceso poveikis vaikui priklauso nuo jo amžiaus, lyties, gebėjimo įveikti stresą, informacijos, kurią gauna vaikas apie skyrybas, tėvų konflikto gilumo ir santykių po skyrybų. Mažesniems vaikams sunkiau suvokti tėvų motyvus, jausmus ir jų pačių vaidmenį skyrybų procese. Jie linkę kaltinti save, atsiranda baimė prarasti likusį vieną iš tėvų, dažniau išgyvena pykčio proveržius ir miego sutrikimus. Paaugliai skyrybų metu praranda labai jiems svarbią namų paramą. Todėl jie jaučiasi nesaugūs, vieniši, depresiški, tai gali pasireikšti nesėkmėmis mokykloje, elgesio problemomis. Tačiau paaugliai yra jau labiau subrendę ir gali suprasti savo tėvus, o tuo pačiu ir įveikti skyrybų sukeltus sunkumus. Ir kuo daugiau gauna palaikymo iš aplinkos, savo draugų, tuo lengviau tai padeda adaptuotis prie skyrybų situacijos.

Skyrybos paveikia ir gyvenimą suaugus

Vienas iš ilgalaikių tėvų skyrybų poveikio efektų atsispindi tarpasmeniniuose santykiuose. Išsiskyrusiose šeimose užaugusiems vaikams trūksta socialinių įgūdžių, jie neteisingai suvokia santuoką, draugystę, geranoriškumą, pasitikėjimą partneriu, atvirumą. Spręsdami savo šeimos problemas, dažnai patys kaip išeitį pasirenka skyrybas, dažniau piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Vaikai, augę be tėvo, neretai patiria socializacijos sunkumų, dažniau įvykdo teisinius pažeidimus.

Kai kada verta rinktis mažesnę blogybę

Skyrybų procesas gali turėti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą poveikį – tam tikrais atvejais skyrybos gali būti naudingos. Jeigu šeimoje vyrauja ilgalaikiai konfliktai ar net smurtas, tai gali labiau žeisti vaiko psichiką nei šeimos iširimas. Todėl kartais skyrybos gali užtikrinti vaiko gerovę išvaduodamos jį iš nepalankios aplinkos. Tokiu atveju vaikai lengviau susitaiko su skyrybų sukeltais pokyčiais, greičiau išnyksta šeimyninių konfliktų sukelti simptomai. Todėl nagrinėjant skyrybų poveikį vaikams labai svarbu įvertinti, kokioje aplinkoje augo vaikai iki skyrybų, kokie stresiniai veiksniai jį veikė. Pastebėta, kad tėvų skyrybų pasekmės ir jų trukmė nėra vienoda visiems vaikams. Tai gali priklausyti nuo įvairių faktorių, ypač akcentuojami pačio vaiko streso įveikos įgūdžiai, socialinė parama bei jį supanti aplinka.

Kuo vaikas labiau įtraukiamas į tėvų konfliktus, tuo didesnė rizika pasireikšti kokiems nors vaiko psichikos sutrikimams. Ir atvirkščiai – kuo labiau tėvai sugeba apsaugoti savo vaiką nuo tarpusavio vaidų ir kuo labiau negyvenantis kartu su šeima tėvas ar mama įsitraukia į vaiko auklėjimą, palaiko artimus ryšius, tuo mažesnė tikimybė pasireikšti kokioms nors neigiamoms reakcijoms.

Abu tėvai atsako už savo vaikų psichinę sveikatą ir psichologinę gerovę, todėl skyrybų proceso metu turi atsižvelgti į vaiko emocinius išgyvenimus, o ne vadovautis savo asmeniniais interesais.

Kaip sumažinti skyrybų žalą?

  • Rekomenduotina, kad tėvai apie skyrybas praneštų tik tada, kai tvirtai nusprendžia skirtis. Abu tėvai turi patvirtinti, kad skyrybos yra galutinis sprendimas, tačiau patikinti, kad nors jie ir skiriasi, vaikas bus taip pat mylimas kaip ir anksčiau.
  • Abu tėvai turėtų sutartinai papasakoti, kokios priežastys nulėmė jų sprendimą, tai turi būti sakoma paprasta, vaikui suprantama kalba.
  • Svarbu vaikus informuoti apie pokyčius iš anksto, ypač jei keičiama gyvenamoji vieta, darželis ar mokykla. Tai pranešti ir aptarti turėtų abu tėvai.
  • Leiskite vaikui klausti ir išsakyti savo nerimą, pagal galimybes atsakyti į vaiko klausimus.
  • Jokiu būdu neįtraukite vaiko į konfliktą ir kito sutuoktinio kaltinimą. Abiem tėvams reikėtų vengti nepalankiai ar įžeidžiančiai atsiliepti apie buvusį sutuoktinį.
  • Vaikui būtinas bendravimas su abiem tėvais, todėl reikia sudaryti sąlygas vaiko susitikimams su tėvu, su kuriuo negyvenama nuolat. Susitikimai turėtų vykti reguliariai, visoms pusėms žinomu metu.
  • Prireikus, pasinaudokite specialistų pagalba: terapinės grupės vaikams ir paaugliams skyrybų krizės įveikimui, grupės išsiskyrusiems tėvams, individuali palaikomoji psichoterapija.