Ar žinote, kad nedidelė drugelio formos skydliaukė reguliuoja beveik visas organizmo funkcijas? Skydliaukė gamina ir į kraują išskiria jodo turinčius skydliaukės hormonus: tiroksiną (FT4), trijodtironiną (FT3) bei kalcitoniną. Šie hormonai veikia žmogaus fizinę ir psichinę būklę, todėl sutrikusi skydliaukės veikla turi didelę įtaką normaliai žmogaus savijautai.

Dažnai sergantieji skydliaukės ligomis dėl juos varginančių negalavimų kreipiasi šeimos gydytojo, neurologo, kardiologo, dermatologo, ginekologo, otorinolaringologo ar net psichiatro pagalbos ir sugaišta daug laiko, kol randama tikroji blogos savijautos priežastis. Jei nuolat silpna, krenta ar auga svoris, padidėjo dirglumas, jautrumas, svyruoja nuotaikos, vargina mieguistumas, apatija ar net depresija, dažniau ar rečiau plaka širdis, dreba rankos drebulys ar jaučiamas raumenų silpnumas, ankštumas kakle ar sunku nuryti, padidėjo prakaitavimas ar pila karštis, sutriko menstruacijų ciklas ar nepavyksta pastoti ir kt., pirmiausia reikėtų pagalvoti apie skydliaukės hormonų tyrimus ir endokrinologo konsultaciją.

Skydliaukės ligos gali būti dvejopos:
• Kai skydliaukės anatominius pakitimus (dar vadinamus struma ar gūžiu) galima pastebėti vizualiai, matant sustorėjusį kaklą ar gumbą jo apačioje. Kitus audinio pokyčius (mazgus, sumažėjusią skydliaukę ar jos lėtinį uždegimą) galima nustatyti skydliaukės ultragarsinio tyrimo metu.
• Kai skydliaukės veiklos sutrikimus (hipotireozę ar hipertireozę) galima nustatyti tik atlikus skydliaukės hormonų tyrimus kraujyje.

Pirmuoju atveju, pasikeitus skydliaukės anatomijai, jei pakitimai nedideli, o skydliaukės funkcija normali – įprastai žmogus jokių simptomų nejaučia. Jei skydliaukė ar jos mazgai padidėja reikšmingai – gali varginti ankštumo ar spaudimo jausmas kakle, apsunksta rijimas ir kvėpavimas, prikimsta balsas, kartais matoma aiški kaklo formos deformacija. Daugeliu atvejų, kai randami nedideli skydliaukės pakitimai (mazgai ar kt.) ir hormonų kiekis yra normalus, būtina nuolatos stebėti skydliaukės struktūros pakitimus atliekant ultragarsinį tyrimą, jei reikia – atliekama skydliaukės mazgų aspiracinė biopsija su citologiniu medžiagos ištyrimu ar net skydliaukės radionuklidinis tyrimas – skenografija, tačiau specifinis gydymas neskiriamas. Jei skydliaukė yra padidėjusi ar jos mazgai sparčiai auga ir sukelia spaudimo reiškinius – ji yra operuojama.
Kita vertus, skydliaukės veikla dėl įvairių priežasčių gali sutrikti, todėl rekomenduojama skydliaukės hormonų kiekį kraujyje tirti nuolatos. Sutrikus skydliaukės veiklai, ji išskiria per daug ar per mažai hormonų, todėl žmogaus savijauta pablogėja. Jei skydliaukės veikla slopsta, vystosi hipotireozė. Jaučiamės nuvargę, vangūs, mieguisti, apatiški, liūdni, gali pablogėti atmintis, lėtėja medžiagų apykaita, auga svoris, užkietėja viduriai, lūžinėja plaukai, išsausėja ir pleiskanoja oda, paburksta veidas ir prikimsta balsas, išryškėja baltmė, kraujyje didėja cholesterolio kiekis, o kartu – širdies ir kraujagyslių ligų pavojus. Dėl mėnesinių ciklo sutrikimų gali būti sunkiau pastoti. Visais atvejais, jei minėti simptomai sekina ir varžo įprastinį gyvenimą, o laboratoriniai tyrimai rodo esant hipotireozę – būtina kuo skubiau pradėti gydymą sintetiniais skydliaukės hormonais, kurį reikės tęsti visą gyvenimą.

Jei skydliaukė gamina per daug hormonų, vystosi hipertireozė. Padažnėja širdies plakimas ar net sutrinka širdies ritmas, krenta svoris, dreba rankos (kartais ir visas kūnas), jaučiame stūmimą akyse, jos ašaroja, slenka plaukai, nepakeliame karščio ar šilumos, gausiai prakaituojame ir t.t. Suaktyvėjus skydliaukės veiklai, ligos pradžioje žmogus gali tapti neįprastai jautrus, nervingas ar net per daug aktyvus, kupinas jėgų antplūdžio, tačiau vėliau pajunta silpnumą, išsekimą, nuovargį, kartais sutrinka ir miegas. Svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą, atliekant skydliaukės hormonų tyrimus, ir pradėti gydyti vaistais, kurie slopintų skydliaukės veiklą ir tokį gydymą tęsti ne trumpiau ne dvejus metus. Nutraukus gydymą vaistais, hipertireozė atsinaujina iki 50–80 proc. atvejų. Gali būti skiriamas ir gydymas radioaktyviu jodu, sunkesniais atvejais skydliaukė operuojama.
Siekiant nustatyti skydliaukės ligas atliekami laboratoriniai skydliaukės hormonų tyrimai. Įprastai skydliaukės veiklai įvertinti atliekame keturis pagrindinius laboratorinius tyrimus: tireotropinio hormono (TTH), laisvo tiroksino (LT4), laisvo trijodtironino (LT3) ir antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) tyrimus, pagal kuriuos gydytojas gali spręsti apie paciento ligos būklę, parinkti geriausią gydymo būdą ir numatyti ligos prognozę. Skydliaukės laboratoriniai tyrimai svarbūs tiek siekiant nustatyti beprasidedančią ligą, tiek ir stebėti jos eigą (sergant hipotireoze, hipertireoze ar lėtiniu tiroiditu) ir kartojami taip dažnai, kaip rekomenduoja gydytojas.

Kam rekomenduojama atlikti skydliaukės hormonų tyrimus?
• Vyresniems nei 35 metų asmenims ne rečiau kaip kartą per penkerius metus;
• Vyresniems nei 60 metų asmenims vieną kartą per metus;
• Asmenims, kuriems buvo operuota skydliaukė ar buvo taikytas galvos, kaklo ar viršutinės krūtinės dalies spindulinis gydymas;
• Asmenims, anksčiau sirgusiems skydliaukės ligomis;
• Jei šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai, net ir vaikai ar seneliai;
• Planuojančioms pastoti, besilaukiančioms ar ilgiau nei metus negalinčioms pastoti moterims, taip pat moterims pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo ir menopauzės metu;
• Vartojantiems vaistus, kurie trikdo skydliaukės veiklą, tokius kaip gliukokortikoidai, lytiniai hormonai (tarp jų ir pakaitinė hormonų terapija, kontraceptiniai vaistai), taip pat vaistai širdies ritmo sutrikimams, psichinėms ir virusų sukeltoms ligoms gydyti ir kt.;
• Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, autoimuninėmis ligomis (pirmojo tipo diabetu, vitamino B12 anemija, antinksčių nepakankamumu, miastenija, celiakija, reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige), psichinėmis ir kai kuriomis genetinėmis ligomis;
• Varginant skydliaukės ligoms būdingiems negalavimams ar esant nepaaiškinamiems pojūčiams.

Tekstą parengė doc. dr. Lina Zabulienė, gydytoja endokrinologė, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Konsultacijų skyriaus vedėja.