Skydliaukė – tai drugelio formos endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, kuri gamina hormonus. Skydliaukės hormonai yra būtini visų gyvybiškai svarbių organų veiklai, ypač psichiniam ir fiziniam vystymuisi, augimui ir brendimui, medžiagų apykaitai, turi įtakos normaliai smegenų, širdies ir kraujagyslių, raumenų, lytinių liaukų veiklai, odos būklei ir miegui gimimo iki nuo pat senatvės. Apie skydliaukės sutrikimų poveikį bendrai savijautai ir išvaizdai pasakoja gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Konsultacijų skyriaus vedėja.

Kokios skydliaukės ligos gali sukelti sveikatos sutrikimus ir atsiliepti grožiui?
Skydliaukės ligos gali būti dvejopos – visų pirma, tai skydliaukės anatominiai pakitimai, vienus jų (difuzinį padidėjimą, dar vadinama strumą ar gūžiu) galima pastebėti vizualiai, matant sustorėjusį kaklą, kiti audinio pokyčiai (mazgai, sumažėjusi skydliaukė ar jos lėtinis uždegimas) nustatomas skydliaukės ultragarsinio tyrimo metu. Antra ligų grupė – skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotireozė ar hipertireozė), nustatomi tik atlikus skydliaukės hormonų tyrimus kraujyje.

Gūžys ne tik slepia kaklo grožį, bet gali ir pabloginti gerą savijautą
Retais atvejais, kai skydliaukė tampa labai didele ir nusileidžia už krūtinkaulio, gūžys gali spausti stemplę ir trachėją, apsunkindamas rijimą ir kvėpavimą, ypač gulint, gali varginti ankštumo jausmas kakle, springstama, prikimsta balsas, matoma aiški kaklo formos deformacija, dažnai moterų slepiama po skarele, aukštesne apykakle ir papuošalais. Tokią, ženkliai padidėjusią skydliaukę, reikia šalinti operaciniu būdu. Tačiau daugeliu atvejų, kai tik ultragarsinio tyrimo metu yra randami išoriškai nematomi skydliaukės pakitimai (mazgai ar kt.), o hormonų kiekis yra normalus ir ji veikia normaliai, jokių negalavimų nejaučiame, tuomet skydliaukės anatominių pakitimų gydyti nereikia. Kita vertus ir tokios skydliaukės veikla dėl įvairių priežasčių gali sutrikti, todėl skydliaukės hormonų kiekį kraujyje reikėtų tirti pagal gydytojo rekomendacijas nuolatos. Jei nors kartą nustatomi skydliaukės mazgai, juos reikia stebėti kartojant skydliaukės ultragarsinį tyrimą, jei reikia – atliekant skydliaukės mazgų aspiracinę biopsiją su citologiniu medžiagos ištyrimu ar net skydliaukės radionuklidinį tyrimą – skenografiją.

Kokie simptomai byloja apie skydliaukės veiklos sutrikimą ir nulemia išvaizdos pokyčius?
Jei skydliaukės veikla slopsta ir vystosi hipotireozė – jaučiamės nuvargę, vangūs, mieguisti, apatiški, depresuoti, gali pablogėti atmintis, lėtėja medžiagų apykaita, auga svoris, užkietėja viduriai, lūžinėja plaukai, išsausėja ir pleiskanoja oda, paburksta veidas ir prikimsta balsas, išryškėja baltmės (lot. – vitiligo), kraujyje didėja cholesterolio kiekis, o kartu – širdies ir kraujagyslių ligų pavojus. Dėl mėnesinių ciklo sutrikimų gali būti sunkiau pastoti. Visais atvejais, jei minėti simptomai sekina ir varžo įprastinį gyvenimą, o laboratoriniai tyrimai rodo esant hipotireozę – būtina kuo skubiau pradėti gydymą, kurį teks tęsti visą gyvenimą.

Jei skydliaukė gamina per daug hormonų ir vystosi hipertireozė – padažnėja širdies plakimas ar net sutrinka širdies ritmas, krenta svoris, dreba rankos (kartais ir visas kūnas), veržia, stumia akis, jos ašaroja, slenka plaukai, sergantieji nepakelia karščio ar šilumos, gali nepaliaujamai gausiai prakaituoti ir kt. Suaktyvėjus skydliaukės veiklai, ligos pradžioje žmogus gali tapti neįprastai jautrus, nervingas ar net per daug aktyvus, kupinas jėgų antplūdžio, tačiau vėliau pajunta silpnumą, išsekimą, nuovargį, kartais sutrinka ir miegas. Svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą atliekant skydliaukės hormonų tyrimus ir pradėti gydyti vaistais, kurie slopintų skydliaukės veiklą ir tokį gydymą tęsti ne trumpiau ne dvejus metus. Nutraukus gydymą vaistais, hipertireozė atsinaujina iki 50–80 proc. atvejų. Gali būti skiriamas ir gydymas radioaktyviu jodu, sunkesniais atvejais skydliaukė šalinama atliekant operaciją.

Laboratoriniai kraujo tyrimai, rodantys kaip veikia skydliaukė

Siekiant nustatyti skydliaukės ligas atliekami laboratoriniai skydliaukės hormonų tyrimai. Įprastai skydliaukės veiklai įvertinti atliekame keturis pagrindinius laboratorinius tyrimus: tireotropinio hormono (TTH), laisvo tiroksino (LT4), laisvo trijodtironino (LT3) ir antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) tyrimus, pagal kuriuos gydytojas gali spręsti apie paciento ligos sunkumą, parinkti geriausią gydymo būdą ir numatyti ligos prognozę. Skydliaukės laboratoriniai tyrimai svarbūs tiek nustatyti beprasidedančią ligą, tiek ir stebėti jos eigą (sergant hipotireoze, hipertireoze ar lėtiniu tiroiditu) ir kartojami taip dažnai, kaip rekomenduoja gydytojas.

Su kokiomis ligomis dažnai painiojamos skydliaukės ligos?
Dažnai sergantieji skydliaukės ligomis dėl juos varginančių negalavimų kreipiasi šeimos gydytojo, neurologo, kardiologo, dermatologo, ginekologo, otorinolaringologo, gastroenterologo ar net psichiatro pagalbos ir sugaišta daug laiko, kol randama tikroji priežastis. Tad jei vargina svorio kritimas ar augimas, silpnumas, padidėjęs dirglumas, jautrumas, nuotaikų svyravimai ar mieguistumas, apatija, depresija, dažnas ar retas pulsas, rankų drebulys ar silpnumas raumenyse, ankštumas kakle ar apsunkintas rijimas, karščio bangos ar padidėjęs prakaitavimas, sutrikęs menstruacijų ciklas ar nevaisingumas, viduriavimas ar užkietėję viduriai ir kt., pirmiausia reikėtų pagalvoti apie skydliaukės hormonų tyrimus ir endokrinologo konsultaciją.

Kodėl atsiranda skydliaukės ligos?
Skydliaukės audinio pakitimus ir veiklos sutrikimus gali lemti daugelis veiksnių. Tai ir paveldėtas polinkis, ir aplinkos tarša ir endokrininę sistemą žalojančių medžiagų gausa buityje, netaisyklinga mityba, jodo trūkumas ar perteklius, lėtinės infekcijos ar kitos ligos, kai kurie vartojami vaistai (gerinantys širdies ritmą, veikiantys psichinę žmogaus būklę, slopinantys organizme esančius virusus ar vėžines ląsteles) ir kt. Skydliaukė yra ir „streso liauka“, todėl per ilga darbo diena, poilsio ir miego stoka ar kitoks ilgalaikis stresas gali keisti skydliaukės veiklą. Kai kurių veiksnių galime išvengti, kai kurių, deja – ne.

Kam rekomenduojama atlikti skydliaukės hormonų tyrimus?

  • Vyresniems nei 35 metų asmenims ne rečiau kaip kartą per penkerius metus;
  • Vyresniems nei 60 metų asmenims vieną kartą per metus;
  • Asmenims, kuriems buvo operuota skydliaukė ar buvo taikytas galvos, kaklo ar viršutinės krūtinės dalies spindulinis gydymas;
  • Anksčiau sirgusiems skydliaukės ligomis;
  • Jei šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai, net ir vaikai ar seneliai;
  • Planuojančioms pastoti, besilaukiančioms ar ilgiau nei metus negalinčioms pastoti moterims, taip pat moterims pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo ir menopauzės metu;
  • Vartojantiems vaistus, kurie trikdo skydliaukės veiklą, tokius kaip gliukokortikoidai, lytiniai hormonai (tarp jų ir pakaitinė hormonų terapija, kontraceptiniai vaistai), taip pat vaistai širdies ritmo sutrikimams, psichinėms ir virusų sukeltoms ligoms gydyti ir kt.;
  • Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, autoimuninėmis ligomis (pirmojo tipo diabetu, vitamino B12 anemija, antinksčių nepakankamumu, miastenija, celiakija, reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige), psichinėmis ir kai kuriomis genetinėmis ligomis;
  • Varginant skydliaukės ligoms būdingiems negalavimams ar esant nepaaiškinamiems pojūčiams.