Kardinaliai pakitus žmonių gyvenimo būdui, daug laiko praleidžiame sėdėdami. Pasak VšĮ Karoliniškių poliklinikos Fizinės reabilitacijos skyriaus vedėjo Tomo Sinevičiaus, sėdėjimas gali būti itin žalingas mūsų organizmui – sėdint keičiasi natūrali organų padėtis, apsunksta kvėpavimas, suspaudžiami plaučiai ir sutrinka kraujotaka, o ilgas netaisyklingas sėdėjimas gali tapti daugelio sveikatos negalavimų priežastimi.

• Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
Ilgai sėdint didėja rizika susirgti kraujagyslių ateroskleroze, kai besikaupiantis organizme cholesterolis ima siaurinti kraujagysles, galinčias lemti širdies infarkto išsivystymą. Sėdint sutrinka kraujotaka ir mažajame dubenyje, gali išsivystyti hemarojiniai mazgai, kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Be to, sėdėjimas skatina kraujo kaupimąsi kojose, todėl atsiranda venų varikozių ar išsiplėtusių kapiliarų pavojus kojose. Ypač retais atvejais ši būklė gali išsivystyti iki venų trombozės.

• Nugaros skausmai / stuburo problemos
Ilgai ir netaisyklingai sėdint spaudžiami stuburo tarpslankstelianiai diskai, kurių formos pasikeitimas sukelia nervinių šaknelių dirginimą, pasireiškiančiu skausmu, jutimų ar raumenų jėgos sutrikimu. Be to, ilgas sėdėjimas skatina šlaunies raumenų trumpėjimą, galintį tapti ir klubo sąnario problemų priežastimi.

• Viršsvoris
Sėdėdami sunaudojame gerokai mažiau energijos nei stovėdami ar judėdami. Ilgai sėdint lėtėja žmogaus metabolizmas, didėja trigliceridų ir mažėja gerojo cholesterolio kiekis. Be to, sėdint mūsų virškinimo sistema nedirba efektyviai, suvalgytos maisto medžiagos skaidomos lėčiau, kaupiasi riebalai.

• Nerimas ir depresija
Smegenims reikalingas deguonis į smegenis atkeliauja kartu su krauju. Sutrikus kraujotakai, smegenims trūksta deguonies, neigiamai veikiama žmogaus psichinė būklė. Be to, kuo daugiau sėdime, tuo mažiau lieka laiko judėjimui. Judėjimas mažina streso hormonų gamybą organizme, todėl ilgas sėdėjimas lemia šių hormonų kiekio padaugėjimą, blogą nuotaiką, padidėjusį nerimą.

Jei tenka ilgai sėdėti:

• Sureguliuokite aukščio santykį tarp kėdės, kompiuterio ir stalo taip, kad galėtumėte sėdėti tiesiai, nesikūprindami, išlaikydami natūralų „S” formos nugaros išlinkimą, o kojas po stalu sulenkę 90 – 100 laipsnių kampu. Norint išvengti pečių juostos raumenų pertempimo, pečiai sėdint turėtų būti atpalaiduoti, o rankos per alkūnes turi būti sulenktos 90 – 100 laipsnių kampu. Jei turite galimybę, naudokite kintamo aukščio stalą, prie kurio galėtumėte dirbti ir stovint, ir sėdint.

• Darykite reguliarias pertraukas, kurių metu galėtumėte atsistoti, pasivaikščioti ar atlikti tempimo pratimų. Dažnas padėčių keitimas sumažins rizikos veiksnius nugaros skausmų atsiradimui, judėjimo pertraukėlės padės sumažinti nuolatinio sėdėjimo žalą, paskatins kraujotakos veiklą ir metabolizmą.

• Bent kartą per dieną užsiimkite vidutinio intensyvumo fizine veikla, kada padažnėja širdies susitraukimų dažnis, imate giliau kvėpuoti, tačiau tai netrukdo susikalbėti. 150 minučių vidutinio ar 75 minutės didelio intensyvumo fizinė veikla gali ženkliai sumažinti nuolatinio sėdėjimo žalą, padėti sumažinti širdies ligų riziką, sureguliuoti kraujo spaudimą, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje ir išlaikyti sveiką kūno svorį.