Skaičiuojama, kad Europoje vienas iš trijų 11 metų vaikų yra nutukęs arba turi antsvorio. Padidėjęs kūno svoris vaikystėje gali lemti nutukimą ir suaugus, didina širdies ligų, cukrinio diabeto, kitų ligų atsiradimo riziką, vaiko antsvoris neretai būna ir patyčių ar socialinės atskirties priežastis. Ženklus svorio padidėjimas neretai pasireiškia vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą. Tai siejama su pasikeitusiu mitybos režimu ir fiziniu aktyvumu, miego trūkumu. Todėl prasidėjus naujiems mokslo metams, dalinamės naujausiomis vaikų nutukimo prevencijos rekomendacijomis, kurias apžvelgia VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė.

Mažyliai mokosi iš suaugusiųjų pavyzdžių

Kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės laikotarpiu svarbiausios yra tėvų ir ugdymo įstaigų darbuotojų (darželio auklėtojų, mokytojų, jų padėjėjų) perduodamos žinios ir rodomas pavyzdys. Tokio amžiaus vaikams turi būti formuojami sveikos mitybos įgūdžiai ir skatinamas kasdienis fizinis aktyvumas.

Tyrimai rodo, kad teigiamas sveikos gyvensenos pavyzdys ankstyvosios vaikystės laikotarpiu yra efektyviausias būdas siekiant išvengti antsvorio ir nutukimo. Sveikos gyvensenos sąvoka apima įvairią ir subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, laiko, praleidžiamo sėdint (žiūrint TV, žaidžiant kompiuteriu ar telefonu) ribojimą, pakankamą miego ir poilsio trukmę bei kokybę, aplinką be cigarečių dūmų.

Mokyklinis amžius reikalauja ypatingo dėmesio

Pradėjus lankyti mokyklą, ryškėja sąsaja tarp maisto porcijų padidėjimo, padažnėjusio užkandžiavimo nesveiku maistu ir antsvorio atsiradimo, todėl tėvai turi atkreipti ypatingą dėmesį į savo vaiko mitybą, išsiaiškinti, ką vaikas valgo ugdymo įstaigoje, ar neprašo papildomos porcijos, ar neužkandžiauja sveikatai nepalankiais maisto produktais, ar nepradėjo gerti saldžių gazuotų gėrimų.

Šiuo laikotarpiu efektyviausios nutukimo prevencijos priemonės yra mokykloje vykdomos programos, formuojančios ir skatinančios sveikos gyvensenos įgūdžius, bei šių įgūdžių tęstinis ugdymas namuose, įsitraukiant tėvams. Taip pat privalu didinti fizinio aktyvumo trukmę, pradedant kūno kultūros pamokomis mokykloje ir baigiant aktyviu laisvalaikiu. Pagrindinių judėjimo įgūdžių lavinimas vaikystėje lemia teisingas fizinio aktyvumo nuostatas bei judresnį gyvenimą ir suaugus.

Pasirinkimą reikia kontroliuoti

Vaikas pradeda suprasti maisto naudą sveikatai maždaug nuo 11 metų amžiaus. Tačiau ir tuomet gali kilti dilema tarp sveiko ir skanaus maisto. Vaikai negimsta gebėdami pasirinkti subalansuotą ir vertingą maistą, o potraukis saldžiam skoniui yra įgimtas, tad jei vaikui bus leidžiama rinktis bet kokį maistą, jis dažniausiai pasirinks saldų, o ne naudingą jo sveikatai. Labai svarbu riboti saldintų gėrimų, greitų užkandžių ir kitų rafinuotų angliavandenių vartojimą, taip pat tiekti maistą vaiko amžių atitinkančiomis maisto porcijomis.

1 metų amžiaus vaikas turėtų suvalgyti 1/3-1/2 suaugusiojo maisto normos, 3 metų – apie ½ suaugusiojo porcijos, 6 metų – 2/3 suaugusiojo maisto normos.

MITYBOS REKOMENDACIJOS

  • Nuo vienerių metų amžiaus vaikas valgyti turėtų sėdėdamas prie bendro šeimos stalo;
  • Stenkitės sukurti malonią aplinką valgymo metu, joje negali būti pašalinių dirgiklių, pvz., įjungto televizoriaus;
  • Į šeimos valgiaraštį įtraukite kuo daugiau sveikatai palankių maisto produktų;
  • Dažniau rinkitės augalinės kilmės maistą (daržoves, ankštinius, viso grūdo gaminius, vaisius, bulves);
  • Saikingai vartokite gyvulinės kilmės maisto produktus (pieną ir pieno produktus, žuvį, mėsą, kiaušinius);
  • Itin apribokite vartojamo pridėtinio cukraus ir saldiklių kiekį;
  • Atkreipkite dėmesį į cukraus kiekį maiste ir gėrimuose;
  • Troškuliui malšinti rinkitės vandenį ir nesaldintus gėrimus.

FIZINIO AKTYVUMO REKOMENDACIJOS

  •  3-5 m. amžiaus vaikams kasdien būtina bent 60 min. trukmės struktūruota fizinė veikla (vadovaujant treneriui ar ugdymo įstaigos darbuotojui) – mankšta, sportiniai žaidimai, rungtys;
  • Ikimokyklinio amžiaus vaikas nuo 60 min. iki kelių valandų kasdien turi fiziškai judėti (judrūs žaidimai, aktyvi kasdienė veikla, namų ruoša), nejudėdamas vaikas negali būti ilgiau kaip 60 min. be pertraukos (išskyrus miego laiką);
  • Mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama ne trumpesnė nei 60 min. vidutinio ar didelio intensyvumo kasdienė fizinė veikla arba nueiti ne mažiau kaip 10 000 žingsnių per dieną; sėdima veikla – iki 1 val. per dieną (išskyrus laiką mokykloje);
  • Paaugliams rekomenduojama ne trumpesnė nei 60 min. vidutinio ar didelio intensyvumo kasdienė fizinė veikla arba nueiti ne mažiau kaip 12 000 žingsnių per dieną, sėdima veikla – iki 2 val. per dieną (išskyrus laiką mokykloje).

IŠMANIOSIOS TECHNOLOGIJOS, TV

  • Vaiko miegamajame negali būti televizoriaus;
  • Ribokite laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar išmaniųjų prietaisų ekranų:
    • vaikams iki 3 m. – 0 min.;
    • 3-6 m. vaikams – iki 30 min. per dieną;
    • 7-11 m. vaikams – iki 1 val. per dieną;
    • 12 m. ir vyresniems – iki 2 val. per dieną.

Susidraugaukite su sveikesniais maisto produktais

  • Jei vaikas yra išrankus maistui, neverskite jo valgyti, nebarkite, jokiu būdu nesiūlykite mainų („gausi saldainį, jei suvalgysi šią morką“), bet leiskite su naujais produktais susipažinti palengva, juos valgykite patys, pasiūlydami ir vaikui.
  • Valgant reikia vengti neigiamų pasisakymų apie maistą. Vaikai greitai mėgdžioja suaugusius, todėl jei tėtis ar vyresnis brolis pasakys, kad, pavyzdžiui, morkos yra neskanu, labai tikėtina, kad vaikas jų atsisakys net neragavęs.
  • Negalima saldėsio siūlyti kaip atlygio, jei suvalgys brokolį ar kitą daržovę, nes taip formuojamas maisto kaip atlygio, blogų emocijų malšintojo įvaizdis. Leiskite vaikui pasirinkti tarp morkos, burokėlio ir kopūsto, bet ne tarp mėsos ar bandelės.
  • Neverskite suvalgyti viso į lėkštę įdėto ar nemėgstamo maisto, nevalgydinkite per prievartą ar nukreipdami vaiko dėmesį į pašalinius dalykus.
  • Nepirkite ir nelaikykite namuose viliojančių, bet nesveikų maisto produktų.

Kad vaikas paragautų ir pradėtų valgyti naują maisto produktą, jį tėvai turi pasiūlyti apie 8-15 kartų bei patys mielai jį valgyti.

Nuo rugsėjo – maitinimo naujovės ugdymo įstaigose

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojus naujam Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašui, smarkiai keisis valgiaraščiai darželiuose ir mokyklose, į juos įtraukiant daugiau daržovių, vaisių ir uogų, pilno grūdo produktų, skaidulinių medžiagų, mažiau cukraus, druskos, bulvinių patiekalų. Pirmenybė teikiama subalansuotiems patiekalams, tausojančiam maisto ruošimo būdui – troškinant, verdant, ruošiant garuose ar konvekcinėje krosnelėje, mažinamos sriubų porcijos, draudžiami traškučiai, ledai, saldinti gėrimai, glaistyti sūreliai.

Tėvai taip pat turės peržiūrėti vaiko priešpiečių dėžutės turinį, kad joje nebūtų užkandžių ir produktų, neatitinkančių šio aprašo reikalavimų. Kad maitinimosi naujovės ugdymo įstaigose greičiau prigytų ir duotų teigiamą rezultatą, sveikatai palankios mitybos principų prašoma laikytis ir namuose.

Sveikesnės užkandžių alternatyvos priešpiečių dėžutei:

  • Pieno produktai – varškė, grūdėta varškė, jogurtas, sūris, sūrio lazdelės;
  • Vaisiai ir uogos;
  • Obuolio skiltelės ar trapučiai, sutepti riešutų sviestu;
  • Keksiukai, kepti daržovių, kiaušinių pagrindu;
  • Namie be riebalų spraginti kukurūzai (spragėsiai);
  • Humusas;
  • Riešutai, riešutų sviestas;
  • Riešutų ir džiovintų vaisių mišiniai;
  • Grūdų dribsniai, granola;
  • Batonėliai su riešutais, pilno grūdo javais;
  • Sumuštiniai su juoda ar pilno grūdo duona, tortilija, lavašu.

Šaltinis: Current Guidelines for Obesity Prevention in Childhood and Adolescence. Obesity facts 2018;11:263–276