Lapkričio 21-oji Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) yra paskelbta lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Ši diena yra minima kiekvieną lapkritį nuo 2002 m., o šiemet jos šūkis yra „Niekada ne per anksti, niekada ne per vėlu“ (angl. „Never too early, never too late“), siekiant atkreipti dėmesį, jog diagnozuoti ir gydyti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą niekuomet ne per vėlu, o įtarti reikia kuo anksčiau. VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja pulmonologė Rūta Paškevičiūtė kviečia susipažinti su šios klastingos ir, deja, neišgydomos ligos simptomais, o sergančiuosius skatina nuosekliai gydytis.

LOPL – progresuojanti ir mirtina liga

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai liga, kuriai būdinga progresuojanti, ne visiškai išnykstanti kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas, dėl kurio pablogėja oro apykaita plaučiuose, sukelianti nepakankamą visų audinių ir organų aprūpinimą deguonimi), susijusi su neįprastu uždegiminiu plaučių atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles arba dujas, visų pirma tabako rūkymą. Svarbiausias LOPL rizikos veiksnys yra ilgalaikis rūkymas. Ligos atsiradimui taip pat turi įtakos aplinkos užterštumas bei darbas užterštoje (dulkėtoje ar dūmų pilnoje) aplinkoje, buvusios dažnos kvėpavimo takų infekcijos, o itin retais genetiškai nulemtais atvejais – tam tikro baltymo (alfa 1 antitripsino) trūkumas.

Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad sergamumas ir mirtingumas nuo LOPL kasmet didėja. Europoje sergamumas šia liga yra nuo 5 iki 10 proc., ypač dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Šiuo metu LOPL yra ketvirtoje vietoje pagal mirštamumą, tačiau pagal PSO prognozes iki 2030 m. ji taps trečia dažniausia mirties priežastimi pasaulyje (pirmoje vietoje išliks širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, antrojoje – onkologiniai susirgimai). LOPL yra progresuojanti liga, kas reiškia, jog negydoma ji blogės ir pakitimai bus negrįžtami. LOPL neretai pablogina gretutinių ligų bei operacijų eigą, dažni šios ligos „palydovai“ yra depresija, širdies ligos, griaučių raumenų atrofija, sumažėjusi ištvermė, išsekimas, lėtinė plautinė širdis, antrinė policitemija (kraujo ląstelių skaičiaus padidėjimas kraujyje), taip pat ir plaučių vėžys.

LOPL būdingi simptomai

  • Dusulys ir oro trūkumas. Iš pradžių jis pasireiškia didesnio fizinio krūvio metu, pvz. skubant į autobusą ar lipant laiptais, vėliau – ir paprastos kasdienės veiklos metu (tvarkantis namus, apsirengiant), galiausiai – ir ramiai sėdint ar gulint lovoje;
  • Įvairaus pobūdžio kosulys, kosčiojimas, ypatingai ryte. Rūkantis žmogus dažniausiai kosulį sieja su rūkymu, yra pripratęs kosėti rytais, todėl dažnai nepastebi, kad kosulys pakito, tapo nuolatiniu, atsirado skrepliavimas;
  • Skreplių atkosėjimas. Skrepliai dažniausiai būna gleivingi ir tąsūs, o ligai paūmėjus, prisidėjus infekcijai – pūlingi;
  • Didėjantis nuovargis, bendras silpnumas;
  • Dažnos kvėpavimo takų infekcijos;
  • Svorio kritimas ir kt.

LOPL diagnozavimas ir gydymas

Lėtinę obstrukcinę plaučių ligą diagnozuoja gydytojas pulmonologas (plaučių ligų gydytojas), įvertinęs paciento nusiskundimus, surinkęs anamnezę, atlikęs klinikinį ištyrimą ir spirometrijos tyrimą. Atliekant spirometrijos tyrimą, matuojamas plaučių tūris bei oro srovės greitis iškvėpimo metu. LOPL sergantiems ligoniams būdingas sumažėjęs iškvėpimo greitis, dėl kurio ne visas oras pašalinamas iš plaučių ir ilgainiui vystosi plaučių emfizema (kitaip tariant – „išsipūtimas“), o krūtinės ląsta tampa panaši į statinę.

Diagnozavus LOPL, yra skiriamas gydymas. Deja, iki šiol nėra sukurta vaistų, kurie išgydytų lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, tačiau laikantis gydytojo rekomendacijų galima pristabdyti jos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti mirties riziką ir išvengti ligos paūmėjimų.

Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengvesnė jos eiga ir paprastesnis gydymas. Diagnozavus lengvos stadijos LOPL, užtenka laikytis gydytojo rekomendacijų ir dusulio metu vartoti greitai veikiančius bronchus plečiančius vaistus. Visgi dažniausiai lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymui yra skiriami įkvepiamieji bronchus plečiantys vaistai, kuriuos gydytojas pulmonologas kiekvienam pacientui parenka individualiai. Šalia taisyklingo įkvepiamų vaistų (inhaliatorių) vartojimo, būtina laikytis ir kitų gydytojo rekomendacijų.

Gydytojo rekomendacijos sergantiesiems

  • Nerūkyti, nes rūkant toliau blogėja plaučių funkcija, o gydymas vaistais būna mažiau veiksmingas.
  • Sveikai ir subalansuotai maitintis: valgyti 3-4 kartus per dieną, vartoti daug šviežių produktų, vaisių ir daržovių, riboti alkoholio vartojimą.
  • Palaikyti fizinį aktyvumą bei gerinti fizinį pajėgumą: bent 2-3 kartus per savaitę atlikti 20-30 min aerobinių pratimų – tam ypač tinka vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, lipimas laiptais. Nemėgstantiems aktyvaus sporto malonia fizine veikla gali tapti pasivaikščiojimas gamtoje su augintiniu, žaidimas su vaikais ar anūkais. Prieš fizinę treniruotę galima įkvėpti greitai veikiančio bronchus plečiančio vaisto (pvz. Salbutamolio).
  • Turintiems antsvorio rekomenduojama jį mažinti, nes sumažėjus kūno svoriui ženkliai padidės fizinis pajėgumas ir sumažės dusulys.
  • Saugotis peršalimo, visuomet pasirūpinti tinkamais drabužiais pagal sezoną, patalpose palaikyti ne žemesnę nei 19 laipsnių temperatūrą
  • Stengtis neužsikrėsti virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis nuo negaluojančių artimųjų, nes bet kokia kvėpavimo takų infekcija gali apsunkinti kvėpavimą ir dar labiau pakenkti plaučių audiniui, be to, virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų infekcijos yra dažiausia LOPL paūmėjimų priežastis. Jei namiškiai sloguoja, yra peršalę, rekomenduojama naudoti vienkartines kaukes, dažnai plauti rankas.
  • Nuo gripo ir plaučių uždegimo gali apsaugoti skiepai, kurie šia liga sergantiems pacientams yra nemokami ir turi būti atliekami kasmet, prasidedant rudens sezonui.
  • Sergant kvėpavimo takų ligomis labai svarbu taisyklingai vartoti vaistus (inhaliatorius), kitaip jie nepasieks apatinių kvėpavimo takų ir bus neveiksmingi. Paskyręs gydymą įkvepiamais vaistais gydytojas pulmonologas pamokys taisyklingai juos vartoti ir duos instrukciją su detaliai aprašytais inhaliatoriaus naudojimo principais. Jeigu vartodami vaistus nejaučiate būklės pagerėjimo ar manote, jog vaistai yra neveiksmingi, dar kartą atidžiai perskaitykite suteiktą instrukciją ar kreipkitės į vaistininką, kuris paaiškins, kaip vartoti vaistus.

Kada kreiptis į pulmonologą?

Vizitas pas pulmonologą sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga rekomenduojamas bent vieną kartą per metus, sergantiems sunkios stadijos LOPL – 3 kartus per metus. Vizito metu įvertinama plaučių funkcija ir jos kitimas gydymo metu, patikslinama inhaliatorių vartojimo technika. Registruotis pulmonologo konsultacijai rekomenduojama ir tuomet, jei taisyklingai vartojant paskirtus vaistus nejaučiama pagerėjimo. Konsultacijos metu gydytojas parinks Jums tinkamesnį vaistą ir inhaliatorių.

Jeigu Jums daugiau nei 40 metų, skundžiatės dusuliu nedidelio ir vidutinio fizinio krūvio metu, o dusulį lydi rytinis kosulys, skrepliavimas, „oro trūkumas“, pasikeitęs kvėpavimo pobūdis, nepilno įkvėpimo jausmas, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, o ypač jeigu rūkėte – rekomenduojama bent kartą apsilankyti pas pulmonologą, kur Jums bus atliktas spirometrijos tyrimas ir patikrinta, ar nesergate obstrukcine plaučių liga.

LOPL gydymo sėkmei būtinas paciento bei gydytojo bendradarbiavimas

Laikantis gydytojo rekomendacijų bei reguliariai vartojant vaistus, galima sustabdyti ligos progresavimą, ilgiau išlaikyti nepakitusį darbingumą, tęsti pilnavertį socialinį gyvenimą. Tačiau čia labai svarbus paties paciento nusiteikimas ir pastangos. Nesilaikant režimo ir nesigydant, būklė blogės ir pakitimai bus negrįžtami. Sunkesnėse LOPL stadijose labai sumažėja fizinis pajėgumas, ligoniui iššūkiu tampa net iš pažiūros lengva veikla, tokia kaip apsirengimas ar nusiprausimas. Tokiems ligoniams gali būti taikomas nuolatinis gydymas deguonimi, dėl kurio sprendžia gydytojas pulmonologas, atlikęs pulsoksimetrijos tyrimą bei ištyręs arterines kraujo dujas.

LOPL daugeliu atvejų yra išvengtina liga, o pagrindinis ją sukeliantis veiksnys yra rūkymas, todėl rūkantiesiems rekomenduojama jau šiandien apsispręsti atsisakyti šio itin žalingo ir finansiškai nenaudingo įpročio. Rūkymo atsisakyti gali net ir didžiulį rūkymo stažą turintys žmonės, tereikia valios, nusiteikimo ir aiškaus tabako vartojimo nutraukimo plano.