
Lapkričio 21-oji Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) yra paskelbta lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Ši diena yra minima kiekvieną lapkritį nuo 2002 m., o šiemet jos šūkis yra „Niekada ne per anksti, niekada ne per vėlu“ (angl. „Never too early, never too late“), siekiant atkreipti dėmesį, jog diagnozuoti ir gydyti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą niekuomet ne per vėlu, o įtarti reikia kuo anksčiau. VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja pulmonologė Rūta Paškevičiūtė kviečia susipažinti su šios klastingos ir, deja, neišgydomos ligos simptomais, o sergančiuosius skatina nuosekliai gydytis.
LOPL – progresuojanti ir mirtina liga
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai liga, kuriai būdinga progresuojanti, ne visiškai išnykstanti kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas, dėl kurio pablogėja oro apykaita plaučiuose, sukelianti nepakankamą visų audinių ir organų aprūpinimą deguonimi), susijusi su neįprastu uždegiminiu plaučių atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles arba dujas, visų pirma tabako rūkymą. Svarbiausias LOPL rizikos veiksnys yra ilgalaikis rūkymas. Ligos atsiradimui taip pat turi įtakos aplinkos užterštumas bei darbas užterštoje (dulkėtoje ar dūmų pilnoje) aplinkoje, buvusios dažnos kvėpavimo takų infekcijos, o itin retais genetiškai nulemtais atvejais – tam tikro baltymo (alfa 1 antitripsino) trūkumas.
Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad sergamumas ir mirtingumas nuo LOPL kasmet didėja. Europoje sergamumas šia liga yra nuo 5 iki 10 proc., ypač dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Šiuo metu LOPL yra ketvirtoje vietoje pagal mirštamumą, tačiau pagal PSO prognozes iki 2030 m. ji taps trečia dažniausia mirties priežastimi pasaulyje (pirmoje vietoje išliks širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, antrojoje – onkologiniai susirgimai). LOPL yra progresuojanti liga, kas reiškia, jog negydoma ji blogės ir pakitimai bus negrįžtami. LOPL neretai pablogina gretutinių ligų bei operacijų eigą, dažni šios ligos „palydovai“ yra depresija, širdies ligos, griaučių raumenų atrofija, sumažėjusi ištvermė, išsekimas, lėtinė plautinė širdis, antrinė policitemija (kraujo ląstelių skaičiaus padidėjimas kraujyje), taip pat ir plaučių vėžys.
LOPL diagnozavimas ir gydymas
Lėtinę obstrukcinę plaučių ligą diagnozuoja gydytojas pulmonologas (plaučių ligų gydytojas), įvertinęs paciento nusiskundimus, surinkęs anamnezę, atlikęs klinikinį ištyrimą ir spirometrijos tyrimą. Atliekant spirometrijos tyrimą, matuojamas plaučių tūris bei oro srovės greitis iškvėpimo metu. LOPL sergantiems ligoniams būdingas sumažėjęs iškvėpimo greitis, dėl kurio ne visas oras pašalinamas iš plaučių ir ilgainiui vystosi plaučių emfizema (kitaip tariant – „išsipūtimas“), o krūtinės ląsta tampa panaši į statinę.
Diagnozavus LOPL, yra skiriamas gydymas. Deja, iki šiol nėra sukurta vaistų, kurie išgydytų lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, tačiau laikantis gydytojo rekomendacijų galima pristabdyti jos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti mirties riziką ir išvengti ligos paūmėjimų.
Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengvesnė jos eiga ir paprastesnis gydymas. Diagnozavus lengvos stadijos LOPL, užtenka laikytis gydytojo rekomendacijų ir dusulio metu vartoti greitai veikiančius bronchus plečiančius vaistus. Visgi dažniausiai lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymui yra skiriami įkvepiamieji bronchus plečiantys vaistai, kuriuos gydytojas pulmonologas kiekvienam pacientui parenka individualiai. Šalia taisyklingo įkvepiamų vaistų (inhaliatorių) vartojimo, būtina laikytis ir kitų gydytojo rekomendacijų.
Kada kreiptis į pulmonologą?
Vizitas pas pulmonologą sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga rekomenduojamas bent vieną kartą per metus, sergantiems sunkios stadijos LOPL – 3 kartus per metus. Vizito metu įvertinama plaučių funkcija ir jos kitimas gydymo metu, patikslinama inhaliatorių vartojimo technika. Registruotis pulmonologo konsultacijai rekomenduojama ir tuomet, jei taisyklingai vartojant paskirtus vaistus nejaučiama pagerėjimo. Konsultacijos metu gydytojas parinks Jums tinkamesnį vaistą ir inhaliatorių.
Jeigu Jums daugiau nei 40 metų, skundžiatės dusuliu nedidelio ir vidutinio fizinio krūvio metu, o dusulį lydi rytinis kosulys, skrepliavimas, „oro trūkumas“, pasikeitęs kvėpavimo pobūdis, nepilno įkvėpimo jausmas, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, o ypač jeigu rūkėte – rekomenduojama bent kartą apsilankyti pas pulmonologą, kur Jums bus atliktas spirometrijos tyrimas ir patikrinta, ar nesergate obstrukcine plaučių liga.
LOPL gydymo sėkmei būtinas paciento bei gydytojo bendradarbiavimas
Laikantis gydytojo rekomendacijų bei reguliariai vartojant vaistus, galima sustabdyti ligos progresavimą, ilgiau išlaikyti nepakitusį darbingumą, tęsti pilnavertį socialinį gyvenimą. Tačiau čia labai svarbus paties paciento nusiteikimas ir pastangos. Nesilaikant režimo ir nesigydant, būklė blogės ir pakitimai bus negrįžtami. Sunkesnėse LOPL stadijose labai sumažėja fizinis pajėgumas, ligoniui iššūkiu tampa net iš pažiūros lengva veikla, tokia kaip apsirengimas ar nusiprausimas. Tokiems ligoniams gali būti taikomas nuolatinis gydymas deguonimi, dėl kurio sprendžia gydytojas pulmonologas, atlikęs pulsoksimetrijos tyrimą bei ištyręs arterines kraujo dujas.