Žmogaus organizme nuolat vyksta įvairūs fiziologiniai procesai ir biocheminės reakcijos, svarbios visų organų veiklai, o vykstantys procesai yra glaudžiai susiję, tad sutrikus vienam – pakinta ir kitų organų sistemų veikla, įvairių medžiagų apykaita, o tai atspindi kai kurie kraujo rodikliai.

Kraujo sudėtis, spalva ir cheminės savybės beveik visą laiką yra pastovios. Tad net ir menkiausi pokyčiai atspindi tiek viso organizmo, tiek ir atskirų organų būklę. Daugelio lėtinių ligų simptomai pasireiškia joms gerokai pažengus, kol žmogus negalavimų dar nejaučia, tačiau kraujo rodikliai jau perspėja apie galimą ligą.

Šiuolaikinis medicinos mokslas yra itin tikslus, o kraujo sudėtis ir jo fizinės savybės – pakankamai gerai ištirtos, tad daugelio kraujo rodiklių nukrypimus nuo nustatytų normos ribų galima aptikti. Didžiąją dalį paciento sveikatos istorijos informacijos sudaro laboratoriniai tyrimai. Kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, tad reguliarus kraujo rodiklių stebėjimas leidžia sukurti savotišką sveikatos būklės pasą: palyginti skirtingų laikotarpių duomenis, sužinoti savo organizmo individualias rodiklių normas ir fiksuoti reikšmingus nukrypimus ir taip ilgiau išsaugoti sveikatą bei kasdienį darbingumą.

Laboratoriniai tyrimai yra veiksmingiausias būdas sužinoti apie bendrą sveikatos būklę, vidaus organų veiklą, riziką susirgti tam tikromis ligomis, padeda anksti aptikti ligą, nustatyti jos sunkumo laipsnį ir aktyvumą, atskirti vieną ligą nuo kitos, numatyti tinkamą gydymą ir ligos prognozę, stebėti vaistų, mitybos pokyčių ar fizinio krūvio poveikį gydant ligą, patvirtinti pasveikimą ir kt.

Kraujo ar šlapimo tyrimai yra paprasti, lengvai atliekami ir informatyvūs. Tačiau visas diagnostinis procesas nuo kraujo paėmimo iki tyrimo išvadų pateikimo yra kompleksinis, reikalaujantis ne tik tinkamos laboratorinės įrangos, bet ir tikslios analizės bei profesionalaus tyrimų rezultatų interpretavimo. Teisingas laboratorinių tyrimų interpretavimas daugiau nei dviem trečdaliais atvejų padeda nustatyti tikrąją diagnozę ir sudaryti gydymo planą.

Laboratorinių tyrimų rezultatai įvairuoja priklausomai nuo laboratorinės įrangos tipo, tyrimui naudojamo metodo ir reagentų (skirsis rodiklių normos ribos), paciento fiziologinių būklių, vartoto maisto ar vaistų, tyrimo atlikimo laiko ir pan., todėl skirtingose laboratorijose atliktus tyrimus lyginti galima tik atsižvelgus į šiuos veiksnius bei laboratorijos pateikiamas kiekvieno rodiklio normos ribas. Tyrimų rezultatams įtakos turi ir patirtas stresas, nemiga, nepilnavertė mityba, nuovargis, fizinio aktyvumo stoka ir kitos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti pagal tyrimų rezultatus sprendžiant apie organizmo būklę.

Gydytojas pacientą mato kaip visumą, įvertina ne tik esamas ar buvusias ligas, bet ir jo gyvenimo būdą, šeimos ir artimųjų sveikatą, tad padeda objektyviai išsiaiškinti esamą situaciją, teisingai suprasti simptomus ir atskleisti kraujyje slypinčią informaciją. Todėl labai svarbu, kad visus tyrimų rezultatus įvertintų kompetentingas gydytojas!

Šiuolaikiniame nuolatinio skubėjimo ir įtampos kupiname pasaulyje natūralių fiziologinių procesų pusiausvyra sutrinka vis jaunesniame amžiuje. Net ir nežymūs sveikatos pokyčiai lemia nuovargį, mažėjantį darbingumą, energijos ir gyvenimo džiaugsmo stoką, todėl reguliarus sveikatos tikrinimas, profilaktiniai kraujo tyrimai ir sveikos gyvensenos įpročiai tampa gyvybiškai svarbūs. Neverta laukti, kol pasireikš ligos simptomai – pirmieji kraujo rodiklių nukrypimai jau yra raktas keisti požiūrį į savo sveikatą ir kartu puikus būdas stebėti pokyčių ar sveikimo progresą. Kartais paprastas kraujo tyrimas gali padėti užbėgti ligai už akių ar net išgelbėti gyvybę, o tam, kad apie tai sužinotume – reikia tiesiog tą kraujo tyrimą atlikti!

Parengė doc. dr. Lina Zabulienė, gydytoja endokrinologė, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Konsultacijų skyriaus vedėja