Kas yra skydliaukė ir ką ji veikia?

Žmogus turi tokį organą – skydliaukę. Kai žmogus būna embriono stadijoje, skydliaukė atsiranda ten, kur dabar yra liežuvio šaknis ir formuojantis kaklui numigruoja žemyn, į kaklą. Kai kam aukščiau, kai kam žemiau, kai kam ir lieka liežuvio šaknyje, tačiau 99% žmonių skydliaukė yra kakle, priekyje, maždaug po Adomo obuoliu. Galite pasičiupinėti – sveika skydliaukė niekaip nesijaučia, nes yra mažyte, minkštutė bei sveria kokius 20-30 gramų.

Nors ir maža, ji gamina vieną iš būtiniausių augimo hormonų. Jis toks būtinas, kad skydliaukė visada turi susikaupusi jo atsargų, o, kad jį pagamintų skydliaukei būtinas jodas.  Kadangi maiste jodo nėra taip jau daug, skydliaukė jodo susikaupia tiek, jai telpa (tą daryti jai padeda kepenys ir inkstai dalyvaudami skydliaukės gaminamo hormono tvarkyme). Kai šeimos gydytojas daro hormono TSH tyrimus “dėl skydliaukės” – tai tyrimas apie hormoną, kurį gamina ne skydliaukė, bet pagumburis – smegenų dalis (jis ir sako skydliaukei: “skydliauke, DIRBK!”). Jeigu šio hormono labai daug, reiškia skydliaukei kažkas nutiko. Jeigu jo labai mažai, skydliaukei irgi kažkas negerai.

Kam skydliaukei reikalingas jodas?

Jeigu skydliaukė negauna jodo, ji negali pagaminti savo būtino pagaminti hormono. Jeigu ji jo nepagamina, vystosi hipotireozė, stoja metabolizmo grandys (jos neveikia, kol joms nezyziama veikti) – trinka širdies ritmas, sutrinka cholesterolis, atsijungia inkstai, sustoja virškinimo procesai, atsiranda mažakraujystė, kaulų ir raumenų skausmai, o kas blogiausia – kenčia smegenys. Jei jodo negauna besivystantis vaisius ar mažas vaikas, vystosi silpnaprotystė, kartais – labai gili.

Kaip jodo tabletės gali padėti branduolinės katastrofos atveju?

Taigi, turime gyvybei būtiną skydliaukę, turime jos nuolatinį zyzimą gauti dar jodo ir turime… už kokių 20 km kažkas nutiko branduolinėje jėgainėje. Gal elektrinė nesprogo, bet įvyko “nuotėkis”, o į aplinką galimai pateko visokių radioaktyvių dalykėlių, iš kurių vienas yra jodas. Skydliaukė Gaigerio skaitiklio neturi, tad šį jodą ji pradeda imti, nes jis jodas. Kaip dabar apsaugoti, kad ji, kaip kempinė, neprisigaudytų to radioaktyvaus jodo ir dar nesugalvotų jo atsidėti į atsargas?
Štai čia ir naudingos jodo tabletės.

Neseniai Lietuvą pasiekusiose 2 kalio jodido tabetėse yra 700 dienos rekomenduojamo gauti jodo normų. SEPTYNI ŠIMTAI. Kai skydliaukė gauna tiek jodo, ji tiesiog ima jį visą. Tad jei koks radioaktyvus jodas dar atplaukia su debesėliu ir nukrenta su dulkėmis ant nosies, įsikvėpia, patenka į kraujotaką, skydliaukė yra tiesiog apspangusi jau nuo turimo jodo, kurį dedasi į savo stalčiukus, tad radioktyvus jodas paplaukioja maždaug dvi dienas kraujotakoje ir pasišalina iš šlapimo. Taip pat toks perteklinis jodas gali pasišalinti su ašaromis, seilėmis, PIENU. Jeigu žindomas kūdikis gaus profilaktiką jodu, tai jį ramiai galima toliau žindyti, nereikia žindymo nutraukti.

Kas atsitiktų, jei skydliaukė gauna radioktyvaus jodo?

Jeigu skydliaukė gautų didelę dozę radioktyvaus jodo, ji žūtų (medicinoje tam tikras radioktyvus jodas būtent ir naudojamas kai kuriais atvejais suardyti sergančiam ir pavojingam skydliaukės ar jo kilmės audiniui). Be skydliaukės gaminamo hormono žmogui vystosi specifinė koma ir jis miršta. Jeigu žūdama skydliaukė nužudo prie jos prilipusias prieskydines liaukutes, mirtis ištikti gali valandų bėgyje. Ir ji nėra maloni. Tačiau tokio radioktyvaus jodo gavimo tikimybė yra maža, nebent reaktorių matote per savo namų langą.

Tekstą parengė Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė