Mes visi norime turėti sveiką kūną, būti energingi ir stiprūs. Visgi, gerai savijautai to nepakanka. Ne mažiau reikšminga yra mūsų psichinė sveikata, t.y. mūsų gebėjimas patirti džiaugsmą, ištverti skausmą, nusivylimą ir liūdesį, geras santykis su savimi ir aplinkiniais. Mūsų psichologinė gerovė didele dalimi priklauso nuo to, kiek pozityviai žvelgiame į pasaulį, esame optimistiški ir turime vilties.

Egzistuoja didelis skirtumas tarp optimistų ir pesimistų – tarp laimingų, pozityviai nusiteikusių, patenkintų ir nelaimingų, nepatenkintų, viskuo besiskundžiančių ir besipiktinančių  žmonių. Nepaisant to, kad visi gyvena tame pačiame pasaulyje, susiduria su panašiais įvykiais ir patiria panašių dalykų, žmonės įvykiams suteikia skirtingą prasmę, skirtingai juos interpretuoja. Pozityvios mintys sukelia teigiamas emocijas, negatyvios – nemalonius išgyvenimus, prastą savijautą.

Kuo skiriasi optimistai ir pesimistai?

  • Pirma, požiūriu į nesėkmes. Optimistai nesėkmę supranta kaip laikiną, praeinantį, konkretų įvykį, neturintį lemiamos reikšmės jų gyvenimo kokybei ir ateičiai. Pesimistams nesėkmė atrodo kaip nuolat besikartojantis jų nelaimingo likimo įrodymas, patvirtinantis, kad jie nepakankamai geri, sėkmingi ar kompetentingi, ir dėl to ima jaustis liūdni, prislėgti, apimti savigraužos ir savęs gailėjimo, negatyvių minčių apie save.
  • Optimistai ir pesimistai skirtingai reaguoja į kylančius sunkumus ir problemas. Optimistai sunkumus priima kaip iššūkį, kurį reikia įveikti. Pesimistus kylantys sunkumai prislegia ir gniuždo, jie į juos reaguoja kaip į likimo išbandymą, prakeiksmą, sukeliantį nusivylimą savimi ir gyvenimu.
  • Optimistai linkę neprisiimti atsakomybės už tuos dalykus, kurie nuo jų nepriklauso, supranta, kad taip susiklostė aplinkybės. Pesimistai dažnai nesėkmes priima asmeniškai, jaučiasi sugniuždyti ir nevykę, kad nesugebėjo susidoroti su sunkumais.
  • Optimistai nebijo rizikuoti, leistis į nepažintas sritis, bandyti ir klysti, o klaidas priima kaip galimybę mokytis, turtinti savo patirtį. Pesimistai suklydę linkę kaltinti ir bausti save, bijodami vėl suklysti, nedrįsta imtis naujų veiklų ir įgyti naujų patirčių, dėl to jaučiasi labiau izoliuoti ir atsiskyrę.

Taigi, mes negalime kontroliuoti išoriniame pasaulyje vykstančių įvykių, bet galime kontroliuoti savo reagavimą į juos. Mūsų požiūris į tai, kas vyksta aplink, sąlygoja mūsų savijautą, santykius su aplinkiniais, pasitenkinimą gyvenimu ir tikėjimą ateitimi. Laimės pojūtis priklauso ne nuo išorinių aplinkybių, bet nuo žmogaus požiūrio į jas.

Istorija apie tris akmentašius

Pamatė žmogus tris akmentašius, kurie skaldė didelius akmenis. Klausia pirmojo:
– Ką čia veiki?
– Sunkiai dirbu, kad suskaldyčiau šitą krūvą akmenų. Aš toks nelaimingas!
Klausia žmogus antrojo:
– Ką čia veiki?
– Kantriai dirbu, kad galėčiau nusipirkti rūbų ir maisto. Aš visai patenkintas.
Klausia žmogus trečiojo akmentašio:
– Ką čia veiki?
– Statau nuostabaus grožio šventyklą! Aš labai laimingas…

Tekstą parengė VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Sigita Kemerienė