Netinkamas gyvenimo būdas.
Svoris auga, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų nei jų yra išeikvojama. Valgant nereguliariai, suvartojant per didelį riebalų ir cukraus kiekį, gausiai vartojant sočiųjų riebalų turinčių produktų, neįvertinant skysčių pavidalu suvartotų kalorijų ir mažai judant, sukauptos ir fizine veikla neišeikvotos kalorijos kaupiasi kūne riebalų pavidalu. Kuo daugiau kasdien suvalgytų kalorijų neišnaudojame, tuo greičiau auga svoris.

Skydliaukė.
Sutrikus skydliaukės veiklai, lėtėja medžiagų apykaita. Daugelio endokrininių ligų atveju nustatomas obuolio tipo nutukimas, kai riebalai kaupiasi viršutinėje kūno dalyje ir vidaus organuose. Toks riebalų kaupimasis turi didesnę įtaką širdies ir kraujagyslių, gliukozės tolerancijos, hiperlipidemijos ligų atsiradimui. Skydliaukės funkcijai visai išnykus, gali atsirasti hipoteriozė, kai svoris auga ne tik dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, bet ir dėl to, kad organizme kaupiasi vanduo lemiantis bendrą žmogaus kūno pabrinkimą, sutinusį veidą, rankas ar kojas. Riebalų išsidėstymas sprando ir pilvo srityse leidžia įtarti antinksčių veiklos sutrikimus, o sutrinkus kasos funkcijai, riebalai labiau kaupiasi pilvo ir liemens srityse.

Stresas.
Organizmo polinkis valgyti patiriant stresą yra nulemtas hormonų. Skydliaukei suaktyvėjus, pradedamas gaminti kortizolis – hormonas, kuris išsiskiria patiriant stresą. Streso metu kortizolis signalizuoja kepenims, kad šios išskirtų į kraują sukauptą cukrų, reikalingą raumenų ir smegenų energijai bei stabdo insulino gamybą kasoje, todėl skatina norą valgyti. Kai žmonės patiriantys stresą įpranta valgyti daugiau, ilgainiui kasa nebemoka apskaičiuoti, kiek suvalgytas maistas pareikalaus insulino ir pagamina jo daug daugiau negu reikia, o tik ką pavalgęs žmogus vėl nori valgyti.

Amžius.
Bėgant metams, medžiagų apykaita lėtėja, todėl ir organizmo energijos poreikiai tampa daug mažesni. Senstant prarandama raumenų masė, lemianti metabolinius procesus organizme. Kuo mažiau raumenų masės turime, tuo mažiau kalorijų sudeginame. Praradus dalį raumenų masės medžiagų apykaita sulėtėja, organizmo energijos poreikiai tampa mažesni, o prarasti raumenys pakeičiami riebalais. Vyresniame amžiuje maisto organizmo maisto poreikiai tampa mažesni, o maisto kiekis turėtų būti apskaičiuojamas pagal fizinį aktyvumą.

Ką daryti, jei svoris auga?

Jei pakeitus mitybos įpročius ir pradėjus sportuoti svoris nemažėja, pirmiausia rekomenduojama atlikti laboratorinius tyrimus, galinčius padėti įvertinti augančių kilogramų priežastis:

  • Elektrolitų tyrimai gali padėti išsiaiškinti, jei organizme sutrikusi maisto medžiagų transportavimo funkcija ar pakankamas kalcio, magnio, chloro, fosforo, kalio kiekis organizme.
  • Inkstų tyrimai gali padėti išsiaiškinti, jei sutrikusi inkstų veikla lemia skysčių perteklių, kūno tinimą.
  • Kepenų tyrimai padės išsiaiškinti, ar nėra medžiagų apykaitos sutrikimų ar būklės vadinamos „kepenų suriebėjimu“, susijos su atsiradusiu atsparumu insulinui ir sutrikusia labai mažo tankio lipoproteinų gamyba.
  • Kasos tyrimai, padės išsiaiškinti, kiek žinomam angliavandenių kiekiui kasa pagamins insulino.
  • Skydliaukės tyrimai padės išsiaiškinti skydliaukės hormonų kiekį ir veiklą. Jei hormonų trūksta, vystosi hipotireozė, kuri lėtina medžiagų apykaitą, todėl svoris auga.
  • Lytinių hormonų tyrimai padės išsiaiškinti hormonų disbalansą, jei toks yra. Pavyzdžiui, moterims sumažėjus estrogenų hormonams, didėja riebalinė kūno masė, mažėja raumeninis ir kaulinis audinys.