Pirmąją kalendorinės vasaros dieną minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Kiekvienais metais visame pasaulyje šią atmintiną dieną ypatingas dėmesys skiriamas vaikams. Laiminga vaikystė – tai investicija į gerą visuomenės psichikos sveikatą ateityje. Vaikų psichikos gerovė lemia jų įpročius, pasiekimus moksle, socializaciją ir gerą būsimą sveikatą.

Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje. Apie pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14 metų, du trečdaliai jų pasireiškia iki 24 metų. Negydomi vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai turi ilgalaikių pasekmių – vyresniame amžiuje gali kilti elgesio sunkumų ar pasireikšti sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Vaikai yra pažeidžiamesni, jie labiau priklausomi nuo emocinės aplinkos šeimoje, mokykloje, bendraamžių grupėje. Jaunų žmonių psichikos sveikatą lengviau gali sutrikdyti veiksniai, kuriems suaugusieji yra atsparesni (smurtui, patyčioms, skurdui, žalingiems įpročiams, nesėkmėms ir pan.). Kai tėvai nesupranta vaikų poreikių, jie neįstengia duoti savo vaikams to, ko jiems reikia. Vien meilės ir priežiūros nepakanka, reikia tinkamo bendravimo, kuris keičiasi, vaikui augant. Neišspręsti emociniai konfliktai tam tikrose raidos fazėse tėvų vaikystėje dažnai vėl aktyvuojasi tuomet, kai jų vaikas būna tokio pat amžiaus.

Pozityvus auklėjimas

Kad ir kokio amžiaus vaikas būtų, jam reikia gairių, kurios padėtų susiorientuoti, pakankamai laisvės žaidimams, mokymuisi, tyrinėjimams ir eksperimentams, kad galėtų bręsti kaip stipri ir pilnavertė asmenybė. Tinkamą erdvę ir ribas nubrėžti, išlaikyti ir tinkamai keisti vaikui augant – sunki užduoti tiek tėvams, tiek pedagogams. Labai svarbu nuolat kalbėtis su vaiku, aptarti jam kylančius neramumus, neaiškumus, palaikyti artimą kontaktą ir keisti bendravimo pobūdį bei formas vaikui augant. Pozityvūs auklėjimo metodai skatina vaikus reikšti savo poreikius, nuomonę, bendrauti, o kartu ir mokytis derintis prie kitų aplinkinių, būti geranoriškais. Vaikai turi jausti, kad tėvai jiems nustato leistino elgesio ribas, išlaiko savo reikalavimų nuoseklumą.

Specialistai išskiria keletą svarbių pozityvaus auklėjimo momentų:

  • dalijimasis jausmais,
  • pagarba kitiems ir sau,
  • mokėjimas užjausti ir atleisti,
  • mokėjimas laukti atpildo, kantrybė,
  • atkaklumas,
  • pasitikėjimas savimi,
  • sugebėjimas jaustis laimingam.

Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų saugūs ir laimingi. Niekas sąmoningai nesistengia padaryti savo vaiką baikštų, drovų, netaktišką, nepakenčiamą. Tačiau augdami vaikai įgyja ir nepageidaujamų bruožų, o nepatirdami trokštamos meilės ir dėmesio, kai kurie ima jaustis ypač nesaugūs, neišmoksta mylėti savęs ir kitų. Meilė ir parama padeda vaikams normaliai vystytis. Jeigu vaikas net būdamas materialiai aprūpintas, nepatiria meilės, saugumo ir pripažinimo, jis negali normaliai bręsti.

Vaiko psichikos veiksniai

Vaiko psichikos sveikatą teigiamai veikia subalansuota mityba, reguliari mankšta, galimybė žaisti, leisti laiką kartu su šeima, nuoseklus auklėjimas ir disciplina, mokyklos, užtikrinančios vaiko gerovę, lankymas, dalyvavimas bendruomeninėje vaikų ir jaunimo veikloje, geri socialiniai ir emociniai įgūdžiai, saugi aplinka.

Neigiamos įtakos vaiko psichikos sveikatai turi tėvų piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos, patiriamas smurtas, patyčios, gyvenimas skurde, patiriama diskriminacija, griežtas ir / ar nenuoseklus auklėjimas.

Siekiant geros vaiko psichikos sveikatos, reikia skatinti jį aiškiai ir kritiškai mąstyti, neturėti nuo jo paslapčių ir nemeluoti, sudaryti sąlygas nuolat visapusiškai tobulėti ir jaustis saugiu. Pagyrimas už gerai atliktą darbą ar už pastangas, kurias nebūtinai lydi sėkmė – skatina pasitikėjimą savimi. Bendraujant su vaiku reikia vengti sarkastiškų pastabų, kritikos – tai juos įžeidžia, sukelia nuoskaudą. Būtina padėti kai vaikas išgyvena stiprų liūdesį ar nuoskaudą.

Labai svarbu, kad vaikui patiktų mokykloje, nes tai yra nepakeičiama sėkmingos socializacijos vieta. Mažiems vaikams svarbu sudaryti sąlygas kuo dažniau žaisti. Žaidimas skatina kūrybiškumą, kritinį mąstymą, vaikas mokosi bendrauti, kontroliuoti savo elgesį.

Vaiko elgesio požymiai, kuriuos pastebėjus rekomenduojama pasitarti su specialistais:

  • Blogėja pažangumas ir elgesys mokykloje;
  • Nuolatinis nerimas ir emocinė įtampa;
  • Atsisakymas lankyti mokyklą ar bendrauti su bendraamžiais;
  • Per didelis judrumas ir negebėjimas sukaupti dėmesio;
  • Sutrikęs miegas;
  • Polinkis agresyviems poelgiams, pykčio protrūkiai;
  • Užsitęsęs dirglumas ar liūdesys be aiškios išorinės priežasties.

Tėvams, ugdymo įstaigų specialistams įtarti vaikų psichikos sveikatos sutrikimus ar atskirti juos nuo charakterio ypatybių, nėra lengva. Patyrę psichikos sveikatos specialistai gali padėti atskirti vaiko elgesio ir emocijų problemas, susijusias su vaiko raida, temperamentu, individualiomis savybėmis, auklėjimu ir gyvenimo aplinkybėmis, nuo problemų, galinčių būti ankstyvo psichikos sutrikimo išraiška. Todėl iškilus sunkumams, kviečiame kreiptis į mūsų psichikos sveikatos centre dirbančius specialistus. Laiku suteikta reikiama pagalba padeda vaikui normaliai vystytis, mokytis ir užmegzti tvirtus socialinius ryšius, o daugelis psichikos sveikatos sutrikimų yra išgydomi.