Vasaros metu poliklinikose padaugėja žmonių, susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis. Užkrečiamosios žarnyno ligos ir toksinės maisto infekcijos – tai grupė užkrečiamų ligų, plintančių fekaliniu – oraliniu, buitiniu – kontaktiniu ir alimentiniu būdu (per mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį). Šiltuoju metų laiku žmonės daugiau keliauja ir iškylauja, dažniau netinkamai laiko ar ruošia maistą, ypač gamtoje. Dėl netinkamo temperatūrinio režimo ar nepakankamos higienos maisto produktuose susidaro puikios sąlygos daugintis mikroorganizmams. VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė ragina išlikti budriems ir dalinasi patarimais, padėsiančiais išvengti šių nemalonių ligų.

Pavojus slypi maiste

Bakterijų, sukeliančių žarnyno infekcijas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, nevirintame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose, jūrų gėrybėse. Daržovės gali būti užterštos, laistant jas vandeniu, užterštu gyvūnų ekskrementais, trešiant dirvą šviežiu nekompostuotu mėšlu. Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, laikant, gaminant maistą, nesilaikant maisto ruošimo higienos reikalavimų bei asmens higienos taisyklių. Maiste pasidauginę patogeniniai mikroorganizmai, patekę į žmogaus organizmą, toliau dauginasi ir gamina toksinus, prasiskverbia pro žarnyno gleivinės apsauginį barjerą ir išplinta po organizmą.

Žarnyno infekcija pasireiškia praėjus 6-48 valandoms nuo to laiko, kai buvo suvalgytas netinkamas maistas. Klinikiniai šių ligų požymiai priklauso nuo su maistu ar vandeniu patekusio į žmogaus organizmą sukėlėjo, tačiau dažniausiai būdingi šie simptomai: pykinimas, vėmimas, dažnas ir gausus viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas.

Ligų sukėlėjai – virusai ir bakterijos

Apsinuodijimai gali būti dvejopi – virusiniai ir bakteriniai. Virusinio apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus vos kelioms valandoms po apkrėsto maisto suvartojimo, toks apsinuodijimas netrunka ilgai ir būna lengvesnis, dažnai praeina savaime, be gydymo. Žarnyno virusinės infekcijos labiau būdingos pavasario, žiemos laikotarpiu.

Visai kas kita – bakterinis apsinuodijimas. Priklausomai nuo bakterijų rūšies, pažeidžiama žarnyno gleivinė, žmogus pradeda smarkiai viduriuoti, kartais su kraujo ar gleivių priemaišomis, taip pat pasireiškia karščiavimas, pykinimas, apetito stoka. Pasigavus bakterinę žarnyno infekciją, dažna pasekmė – organizmo dehidratacija. Tam, kad būtų atstatytas skysčių deficitas, kartais tenka atsigulti į ligoninę. Bakterinės žarnyno infekcijos Lietuvoje registruojamos ištisus metus, tačiau sergamumas ypač padidėja gegužės bei rugpjūčio mėnesiais. Dažniausiai nustatoma salmoneliozė ir kampilobakteriozė.

  • Salmonella enteritica yra viena dažniausių gastroenteritų priežasčių. Sukelia platų pažeidimo spektrą, nuo gastroentrito, bakteriemijos, lokalios infekcijos iki bakterijų nešiojimo.
  • Kampilobakterioze dažniausiai užsikrečiame alimentiniu būdu, per blogai termiškai apdorotą paukštieną, vakuumuotą mėsą ir nepasterizuotus pieno produktus.
  • Ešerichiozė – tai dažniausiai keliautojų liga, pasireiškianti gausiu vandeningu viduriavimu be ryškių intoksikacijos požymių.
  • Šigelioze serga dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Hepatitas A, kuriuo dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą ar vandenį, yra labiausiai paplitusi virusinė keliautojų žarnyno infekcija, kurios galima išvengti skiepais. Suintensyvėjus turizmui į besivystančias šalis, hepatito A protrūkiai fiksuojami ir išsivysčiusiose šalyse. Rizika susirgti keliaujant didėja dėl vartojamo užteršto ar netinkamai apdoroto maisto, blogų sanitarinių sąlygų.

Ką daryti susirgus?

Jei jau pasireiškė pirmieji negalavimo požymiai, reikia nenumoti ranka ir skubiai imtis veiksmų:

  • Viduriavimo ar pykinimo nereikia stabdyti vaistais, tuo labiau gerti antibiotikų. Antibiotikai nešalina toksinų, jie veikia tik bakterijas. Nustatyti, ar žmogus apsinuodijo bakterijomis užkrėstu maistu, gali tik gydytojas. Viduriavimą stabdantys vaistai situaciją gali pabloginti – sustabdžius viduriavimą, ligos sukėlėjai nepasišalina iš žarnyno. Taip sudaromos palankios sąlygos jiems daugintis, organizmas nuodijamas toliau. Viduriuojant galima gerti nebent tuos vaistus, kurie sugeria toksinus: aktyvintosios anglies tabletes, kitus panašius preparatus.
  • Svarbiausia apsinuodijus – atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir skysčių kiekį, kurių netenkama vemiant ir viduriuojant. Tam netinka gazuoti, saldūs gėrimai, limonadas, kava. Geriausia gerti mineralinį negazuotą vandenį, vaistažolių arbatą – ramunėlių, medetkų, šalavijų, pelynų, kmynų. Vaistinėse taip pat galima įsigyti elektrolitų tirpalų.
  • Kai apsinuodijusio žmogaus būklė pagerėja, jis nustoja vemti ir viduriuoti, galima po truputį pradėti valgyti lengvai virškinamą maistą: ryžių arba avižų košę, vištienos sultinį, virtą vištieną ar žuvį. Valgyti vaisių, daržovių ar kitų daug skaidulų turinčių maisto produktų reikėtų tik praėjus kelioms dienoms po apsinuodijimo, kai virškinimo sistema visiškai susitvarko.
  • Kreiptis į medikus reikia tada, jei paciento būklė smarkiai blogėja. Gydytojo priežiūra būtina ir tada, jei viduriuojama su krauju, pakyla aukšta temperatūra, labai dažnai vemiama, jaučiami dehidratacijos požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas), ligos požymiai tęsiasi ilgiau nei 2 paras.

Kaip išvengti virškinamojo trakto infekcijų?

Pagrindinis būdas išvengti ne tik žarnyno infekcijų, bet ir daugelio kitų užkrečiamųjų ligų, yra tinkama rankų higiena – plaunant rankas muilu, net 40% sumažėja rizika susirgti infekcinėmis ligomis.

Rankas būtina plauti:

  • Kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu,
  • Pakeitus kūdikiui sauskelnes,
  • Prieš maisto tvarkymą ar valgį,
  • Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais ir mėsa,
  • Po nosies pūtimo, kosulio, rūkymo,
  • Po pokalbio bendrai naudojamu telefonu,
  • Po kontakto su naminiais gyvūnais.

Infekcinių viduriavimų profilaktikai labai svarbu laikytis griežtos asmeninės ir maisto higienos, geros žemės ūkio praktikos, derliaus nuėmimo kontrolės ir nuotekų valymo.

Maisto ruošimo taisyklės:

  • Maistui gaminti naudokite tik geriamąjį arba virintą vandenį.
  • Vaisius ir daržoves, žalią mėsą ir kiaušinius kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu; kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti, sunkiai nuplaunamų, ypač atvežtinių, vaisių odelę – nulupti.
  • Ruošiant maistą, termiškai neapdorotus produktus atskirkite nuo kitų produktų, naudokite atskirus įrankius.
  • Žalią mėsą būtina atskirti nuo termiškai apdorotos mėsos.
  • Pakankamai ir tinkamai termiškai apdorokite maisto produktus. Mikrobai žūva, kai temperatūra kepsnio ar apkepo viduje +78 º C. Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina virti ar kitaip termiškai apdoroti.
  • Dezinfekuokite arba dažnai keiskite kempinėles, šluostes. Kuo dažniau plaukite, valykite virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius.

Maisto laikymo taisyklės:

  • Stebėkite, kad pirkinių krepšyje ar šaldytuve žalias maistas (mėsa, žuvis, daržovės) nesiliestų su maistu, kuris vartojamas be papildomo terminio apdorojimo.
  • Nepalikite maisto kambario temperatūroje ir tiesioginės saulės spinduliuose.
  • Paruoštą maistą kambario temperatūroje galima laikyti ne ilgiau nei 2 val., jei aplinkos temperatūra aukštesnė – ne ilgiau nei 1 val.
  • Užšaldytus produktus atitirpinkite tik šaldytuve arba mikrobangų krosnelėje, nes kambario temperatūroje patogeniniai mikroorganizmai labai greitai dauginasi.
  • Nenaudokite pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių.

Rekomendacijos keliautojams ir iškylautojams:

  • Nepamirškite asmens higienos kelionių ar iškylų metu.
  • Rinkitės restoranus, kur ruošiant maistą laikomasi higienos
  • Nepirkite maisto turguje, paplūdimyje, iš atsitiktinių prekeivių.
  • Šiltuose kraštuose nerekomenduojama gerti vandentiekio vandens ir juo valytis dantis.
  • Venkite gėrimų su ledukais.
  • Maudantis saugokitės, kad vandens nepatektų į burną.
  • Saugokite maistą nuo musių ir graužikų.