Ūmus stresas – organizmo reakcija į nepalankias arba pavojingas gyvybei aplinkybes. Jis mobilizuoja organizmą, skatina streso hormonų išsiskyrimą ir leidžia mums lengviau prisitaikyti bei įveikti grėsmę sukėlusius veiksnius. Nedidelės apimties stresas reikalingas organizmui, gali padėti apsisaugoti, motyvuoti veikti geriau, greičiau, lanksčiau.

Nuolatinė psichologinė įtampa, ilgalaikis stresas ir nervinis išsekimas turi įtakos bendrai žmogaus sveikatai. Moksliniais tyrimais įrodytas tam tikrų ligų ir streso ryšys. Ilgalaikis stresas siejamas su blogėjančia trumpalaike atmintimi, miego sutrikimais, galvos, raumenų, kaklo ar sąnarių skausmais ir svaigimu, odos ligomis, plaukų slinkimu, pablogėjusia klausa, nutukimu, polinkiu sirgti infekcinėmis ligomis ir sumažėjusiu imunitetu, virškinimo trakto sutrikimais, bronchinė astma, suaugusiems asmenims – širdies ir kraujagyslių ligomis ir kt. Ilgalaikis stresas sukelia lėtinį nuovargi, silpnumą, apatiją, silpsta dėmesio koncentracija, mažėja darbingumas, kinta nuotaika, pablogėja bendra savijauta ir gyvenimo kokybė, bendravimas su draugais ir artimaisiais tampa nelaukiamas ir nemielas. Lėtinis nuovargis arba organizmo išsekimas dažnai vargina be poilsio dirbančius, nuolatinę įtampą patiriančius asmenis, lėtinis nuovargis nepraeina pailsėjus.

Viena pagrindinių priemonių kovojant su pertekliniu stresu – sveika gyvensena, darbo ir poilsio rėžimo pusiausvyra, tinkama mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas, nes geriausias “poilsis” smegenims yra fizinė mankšta ir miegas. Bet koks fizinis aktyvumas – laisvalaikio sportas, spartus ėjimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas baseine, joga, įvairūs aktyvūs žaidimai, namų ruošos darbai, planuota mankšta, aerobiniai ir kiti tiksliniai pratimai prie kasdienio aktyvumo – viena fiziologiškiausių ir veiksmingiausių priemonių stresui ir jo pasekmėms įveikti. Kai dirba raumenys, galva turi progą „persikrauti“ ir atsipalaiduoti.

Primename, kad:

• Paaugliams rekomenduojama 60 min. ar daugiau vidutinio sunkumo ar intensyvaus fizinio aktyvumo kasdien, tarp jų raumenų ir kaulų stiprinimo pratimai 3 ar daugiau kartų per savaitę.
• Vyresniems nei 18 m. asmenims 150 min. ar daugiau per savaitę vidutinio sunkumo fizinio aktyvumo ar 75 min. ar daugiau per savaitę intensyvaus fizinio aktyvumo kasdien, ar jų derinys, tarp jų raumenų stiprinimo pratimai 2 ar daugiau kartų per savaitę ne kasdien.
• Fizinis aktyvumas gali būti išskaidomas į 10 min. laikotarpius arba 1000 žingsnių nuėjimu nesustojant, siekiant daugiau nei 30 min. aktyvaus judėjimo daugelį dienų per savaitę. Rekomenduojamas kasdien nueiti po 10.000 žingsnių.

Jei gyvensenos pokyčiai nepadeda kovoti su stresu, tikslinga kreiptis pagalbos į specialistą, psichologą ir šeimos gydytoją.

Parengė gydytoja endokrinologė Lina Zabulienė