Šiuo metu visas pasaulis susiduria su naujais iššūkiais, su tuo, kam nebuvo pasiruošęs. Šis laikotarpis yra sudėtingas ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. VšĮ Karoliniškių poliklinikos medicinos psichologė Jolanta Zujevič pataria, kaip tėveliai gali padėti mažiesiems įveikti nerimą ir baimes.

Tėveliams reiktų atkreipti dėmesį į tokį vaikų elgesį bei emocijas:
• Verksmingumas ir sudirgimas
• Susirūpinimas ar liūdesys
• Apetito stoka, persivalgymai ar mieguistumas
• Dirglumas ar pasikeitęs elgesys
• Dėmesio koncentracijos problemos
• Neaiškios kilmės galvos ar kūno skausmai
• Paaugliams – alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimas

Kiekvienas vaikas, kaip ir suaugęs žmogus, skirtingai reaguoja į stresą. Ypač, kai šiuo metu yra daug įvairios informacijos. Bendraukite su vaikais, išreikškite jausmus, kad pajaustų jūsų meilę, rūpestį, geranoriškumą, užtikrinkite, kad būsite su jais. Skirkite daugiau dėmesio vaikams, kurie neturi pakankamai žinių ir patirties, kaip elgtis su atsiradusiais sunkumais. Vaikai stebi suaugusius: kaip jie elgiasi, kaip reaguoja į informaciją, ką kalba. Reaguojant ramiai, tėvai ar globėjai užtikrina vaikui saugumo jausmą.

Veiksmai, kuriuos galėtumėte atlikti, siekdami paremti savo vaikus:
• Nevaidinkite, kad nieko nevyksta, vaikai mato tėvų susirūpinimą. Skirkite laiko pokalbiui su vaiku, suprantamai, atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakykite į klausimus, pasidalinkite faktais.
• Užtikrinkite vaiką, kad jis yra saugus. Parodykite daugiau meilės, supratingumo, palaikymo. Dažniau apkabinkite, priglauskite.
• Paaiškinkite, kad normalu jausti nerimą, liūdesį, pyktį ar susijaudinimą. Aptarkite, kokiu būdu galima išreikšti emocijas.
• Prisiminkite veiklas, kurios kelia teigiamus jausmus ir tuo užsiimkite.
• Suplanuokite kartu su vaiku dienotvarkę. Laikykitės suplanuoto dienos režimo.
• Būkite vaikui pavyzdžiu: darykite pertraukas darbo metu, sportuokite, miegokite ir maitinkitės sveikai.
• Padėkite vaikui palaikyti nuotolinį ryšį su mokykla. Pasidomėkite kaip jam sekasi, kas užduota, ar atliko namų darbus, kokias knygas reikia perskaityti?
• Sekite pranešimus apie vaikų ugdymą nuotoliniu būdu, mokytojų rekomendacijas.
• Paraginkite vaiką daugiau skaityti, žaiskite kartu stalo žaidimus, eikite kartu pasivaikščioti, kontroliuokite laiką prie TV ar internete.
• Įtraukite vaikus į maisto gaminimo procesą, namų tvarkymą. Svarbu, kad pagal galimybes veikloje dalyvautų visa šeima.
• Pastebėkite ir pastiprinkite net mažas vaikų pastangas, pagirkite, nekritikuokite, nevertinkite.
• Būkite kūrybiški ir žaismingi bendraudami su vaikais.

Ieškokite, ką vertingo Jūsų ir vaiko tarpusavio ryšiui gali duoti nuolatinis būvimas kartu karantino metu. Paskirkite šį laiką atidesniam savo vaiko pažinimui per pokalbį, žaidimus, būvimą kartu. Esant reikalui, drąsiai ieškokite pagalbos ir kreipkitės į specialistus.
Saugokite save, artimuosius ir pasaulį!

Tekstą parengė Karoliniškių poliklinikos Medicinos psichologė Jolanta Zujevič