Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Lietuvos vėžio registro duomenimis,  kasmet Lietuvoje diagnozuojama po 1500 naujų piktybinių susirgimų atvejų, ši liga Lietuvoje pasiglemžia 32 / 100 000 moterų, o sergamumas šia liga nuosekliai didėja.

Pasak Karoliniškių poliklinikos gydytojos echoskopuotojos, krūtų ligų specialistės Julijos Vitko, krūties  vėžio vystymąsi gali lemti aplinkos, hormoniniai, genetiniai veiksniai. Daugeliu atveju krūties vėžio riziką didina nesveika gyvensena – netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai.  Itin atidžiai save stebėti turėtų moterys, kurių giminėje pasitaikė krūties vėžio atvejų, 10 proc. krūties atvejų yra paveldimi (dėl BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos). Krūties vėžio riziką gali padidinti ir ankstyvos mėnesinės, vėlyva menopauzė, ilgas peroralinių kontraceptikų vartojimas, pakaitinė hormonų terapija (toliau – PHT).

Efektyviausia profilaktika – reguliariai atliekama diagnostika.

Siekiant išsaugoti sveikas krūtis, moterims nuo 20 metų rekomenduojama reguliariai, bent kartą per metus, profilaktiškai tikrintis. Kadangi reprodukcinio amžiaus moterų krūtyse vyrauja liaukinis audinys, informatyviausias ir tinkamiausias diagnostinis metodas, nustatant krūtų patologiją ar atliekant žinomų pakitimų stebėjimą yra krūtų echoskopijos tyrimas. Echoskopija atliekama naudojant didelio dažnio garso bangas, tyrimas yra neskausmingas, neturi žalingos spinduliuotės ir nereikalauja specialaus pasiruošimo. Echoskopu galima pamatyti iki 80% visų galimų pakitimų. Moterims, planuojančioms atlikti echoskopiją, rekomenduojama tyrimą atlikti 2-ą menstruacinio ciklo savaitę bei prieš tyrimą nenaudoti dezodoranto.

Krūtų echoskopiją svarbu atlikti:

  • siekiant profilaktikos,
  • planuojant nėštumą,
  • pradedant ar ilgą laiką vartojat kontraceptikus ar PHT,
  • prieš plastinę krūtų didinimo ar mažino operaciją.

Moterims nuo 50 metų krūtų echoskopiją papildo programinė mamografija. Šis tyrimo metodas rekomenduojamas, kai didelę krūties audinio dalį sudaro rentgeno spinduliuotei pralaidus riebalinis audinys. Gavus šeimos gydytojo siuntimą, moterys nuo 50 iki 69 metų kartą per 2 metus gali dalyvauti valstybės finansuojamoje prevencinėje programoje ir atlikti šį tyrimą mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Radus pakitimų, reikalaujančių sudėtingesnių tyrimų, moteris siunčiama į specializuotą įstaigą, o gydymas skiriamas atsižvelgiant į konkrečias patologines ir molekulines pakitimo savybes, įvertinant pacientės būklę, pakitimo išplitimą. Diagnozavus vėžį, gali būti taikomas spindulinis, chirurginis gydymas, chemoterapija ar hormonų, biologinė terapija. Laiku diagnozavus krūties vėžį, išgyja apie 90 % moterų. Aptikus pirmos stadijos krūties vėžį, išgyvenimo tikimybė yra 95 proc. Laiku atliekant krūtų echoskopiją, diagnozuojama apie 87 proc. patologijos, o suderinus mamografiją ir echoskopiją – iki 100 proc.