Nors su vienokiomis ar kitokiomis ginekologinėmis ligomis bent kartą tenka susidurti kiekvienai moteriai, jos vis dar išlieka nepatogi tema – drovimasi apie tai kalbėti, klausti ar dalintis informacija, neretai ignoruojami simptomai, signalizuojantys apie šias ligas, o įsisukusios į rūpinimosi šeima ir buitimi rutiną moterys savo sveikatos reikalus dažniausiai nustumia į antra planą.

Tuo tarpu ginekologinė patikra rekomenduojama kartą per metus net ir neturint jokių nusiskundimų. O jau pajutus pirmuosius ginekologinių ligų simptomus – niežulį ar perštėjimą tarpvietėje, pastebėjus pakitusias makšties išskyras ar kraujuojant, atsiradus skausmams pilvo apačioje, dubens srityje ar lytinių santykių metu, į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant. Informaciją apie ligas, dažniausiai kamuojančias dailiosios lyties atstoves, kaip jas atpažinti ir užkirsti joms kelią, parengė gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja.

Grybelinės ligos užpuola nusilpus imunitetui

Makšties kandidozė (dar vadinama pienlige ar grybeliu) yra viena dažniausių moters lytinio organų ligų. Bent kartą gyvenime kandidoze suserga net 80 proc. moterų, o apie pusei iš jų liga kartojasi. Pienligę sukelia Candida genties grybeliai, dažniausiai – balkšvasis mieliagrybis Candida albicans. Ši liga pasireiškia sutrikus natūraliai makšties mikroflorai ir sumažėjus jos rūgštingumui (normalus makšties rūgštingumas yra 3,8-4,5 pH; kai pH<4,5, dažniausiai nustatoma grybelinė infekcija, o kai pH>5, diagnozuojama bakterinė vaginozė).

Simptomai

  • Išorinių lyrinių organų ir makšties niežėjimas;
  • Deginimo jausmas makštyje;
  • Tirštos varškės pavidalo baltos išskyros;
  • Skausmas ar perštėjimas šlapinantis;
  • Lytinių organų paraudimas ir patinimas;
  • Nedidelės opelės, įtrūkimai makšties gleivinėje;
  • Kraujavimas iš makšties (ne mėnesinių metu).

Priežastys

  • Nusilpęs imunitetas (ypač po gydymo imunitetą silpninančiais vaistais, ilgo antibiotikų vartojimo);
  • Įvairūs alergenai – intymiai higienai ar depiliacijai naudojamos priemonės, kvapnūs įklotai, per dažnas makšties plovimas;
  • Aptemptų sintetinių drabužių dėvėjimas (šiluma ir padidėjęs prakaitavimas padeda grybeliui lengviau prasiskverbti į audinius);
  • Hormoniniai pokyčiai (pvz., nėštumo metu ar įvairių hormoninių vaistų vartojimo);
  • Medžiagų apykaitos ligos (cukrinis diabetas ar kitos endokrininės ligos);
  • Makšties gleivinės pažeidimai (pvz., dėl grubių lytinių santykių).

Kaip išvengti?

  • Stiprinti imunitetą, vengti streso ir pervargimo, stengtis neperšalti;
  • Apriboti cukraus ir alkoholinių gėrimų vartojimą;
  • Naudoti kuo natūralesnes higienos priemones, neplauti makšties per dažnai;
  • Nenešioti aptemptų rūbų, dėvėti tik natūralaus pluošto apatinius.

Gydymas

Gydant pienligę, siekiama nuslopinti grybelį. Makšties kandidozė gydoma žvakutėmis, tepalais; esant komplikuotai ligos formai, skiriami vaistai, giliai prasiskverbiantys į visus audinius, kur gali būti grybelis. Ligai dažnai pasikartojant, rekomenduojama gydyti ir moters partnerį.

Bakterinė vaginozė gali atsirasti dėl netinkamų higienos įpročių

Bakterinė vaginozė – tai dar viena liga, susijusi su natūralios makšties mikrofloros sutrikimu. Tarp makštyje gyvenančių bakterijų yra nusistovėjusi tarpusavio pusiausvyra, kurią užtikrina laktobacilos. Kai ši pusiausvyra sutrinka, laktobacilos išnyksta, o kai kurių bakterijų pagausėja šimtus ar net tūkstančius kartų. Šia liga dažniausiai suserga lytiškai aktyvios moterys, nors ji ir neplinta lytiniu būdu.

SImptomai

  • Specifinio žuvies kvapo išskyros iš makšties;
  • Pakitusi išskyrų spalva – jos gali būti baltos ar pilkšvos;
  • Padažnėjęs ir skausmingas šlapinimasis;
  • Lyties organų perštėjimas;
  • Deginimo pojūtis makštyje;
  • Išorinių lyties organų niežėjimas.

Priežasys

  • Cheminiai dirgikliai (netinkamos intymios higienos priemonės – muilas, prausiklis);
  • Per dažnas prausimasis, pažeidžiantis natūralią makšties mikroflorą;
  • Gimdos spiralės naudojimas;
  • Netinkamai naudojami tamponai (jie skirti tik mėnesinėms, o ne pagausėjusioms išskyroms ar maudymuisi baseine tikintis, kad taip vanduo nepateks į makštį;
  • Pernelyg aptempti drabužiai (šiltoje ir drėgnoje terpėje lengvai dauginasi bakterijos;
  • Susilpnėjusi imuninė sistema dėl pervargimo, nepilnavertės mitybos.

Kaip išvengti?

  • Rinktis intymios higienos priemones, kurių pH yra 3,8-4,5; tinka paprastas vaikiškas muilas;
  • Tamponus naudoti tik mėnesinių metu, laiku juos keisti (susikaupęs kraujas ir išskyros veikia makšties aplinką, išnaikindami laktobacilas);
  • Nedėvėti sintetinių apatinių;
  • Vengti aptemptų rūbų, karštą dieną nenešioti džinsų.

Gydymas

Gydant bakterinę vaginozę, siekiama atstatyti makšties mikrofloroje sumažėjusį laktobacilų kiekį. Dažniausiai skiriamos vietinio poveikio priemonės – tepalai, žvakutės; kartais tenka vartoti ir sisteminio poveikio vaistus, ypač užklupus mišriai infekcijai, kuri kelia pavojų susirgti uždegimine mažojo dubens liga. Bakterinė vaginozė neretai slepia ir kitą ginekologinę ligą, o negydoma gali sukelti sunkių komplikacijų.

Endometriozė – gana dažna nevaisingumo priežastis

Endometriozė – tai liga, kuria susergama, kai gimdos gleivinės audinys atsiranda ir išveša už gimdos ribų. Endometriozės židiniai funkcionuoja kaip ir gimdos gleivinė, t. y., reaguodami į hormonų pokyčius mėnesinių metu židiniai padidėja ir kraujuoja. Kraujas negali pasišalinti iš organizmo, todėl vystosi uždegimas. Endometriozė gali pasireikšti be simptomų, todėl neretai ji nustatoma atsitiktinai, pvz., aiškinantis negalėjimo pastoti priežastis. Su šia liga moteris gali pragyventi visą gyvenimą net nežinodama, kad ja serga.

Simptomai

  • Stiprus papilvės, dubens srities, strėnų skausmas;
  • Skausmingos, nereguliarios arba gausios, su krešuliais mėnesinės;
  • Skausmas lytinių santykių metu;
  • Tirštos, šokolado spalvos išskyros prieš pat menstruacijas ar iš karto po jų;
  • Nevaisingumas;
  • Depresyvi nuotaika, dažna nuotaikų kaita;
  • Galvos svaigimas ir skausmas;
  • Skrandžio ir virškinimo sutrikimai.

Priežastys

Tikslios endometriozės priežastys nežinomos, tačiau labiausiai tikėtina, kad ši liga atsiranda dėl hormonų sutrikimo. Endometriozė būdinga 25-40 metų moterims, ypač dažnai pasitaiko negimdžiusiųjų tarpe.

Kaip išvengti?

Visoms moterims, kurias vargina skausmingos menstruacijos, tamsiai rudos išskyros, galvos skausmai ir nuotaikų svyravimai, būtina apsilankyti pas ginekologą ir pasitikrinti. Pagrindinis endometriozės diagnostikos būdas yra laparoskopija, leidžianti tiksliai nustatyti ligą ir jos židinius. Atliekant šią diagnostikos procedūrą, kartu atliekamas ir gydymas, t. y. šalinami, prideginami endometriozės židiniai.

Gydymas

Deja, endometriozė yra neišgydoma liga. Tiesa, ją galima pristabdyti, sulėtinti jos progresavimą. Netinkamoje vietoje išvešėję audiniai šalinami chirurginiu būdu, taip pat skiriamas gydymas vaistais. Moterims, kurioms endometriozė sukelia skausmą, progresuoja, atsinaujina, reikia nuolatinio simptomų gydymo. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai liga diagnozuojama anksti ir skiriamas individualus gydymas. Negydoma endometriozė gali sukelti sąaugų ir cistų vystymąsi, lėtinius mažojo dubens skausmus.

Mėnesinių ciklo nukrypimus patiria beveik kiekviena moteris

Mėnesinių ciklas vidutiniškai turėtų trukti 28 dienas (skaičiuojama nuo pirmos vienų mėnesinių dienos iki pirmos kitų mėnesinių dienos), bet gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų. Mėnesinių ciklo sutrikimai pasireiškia mėnesinių išnykimu, trumpomis ir retomis mėnesinėmis, nereguliariomis, pernelyg ilgai trunkančiomis, labai gausiomis ar skausmingomis mėnesinėmis.

Priežastys

  • Mažojo dubens organų infekcijos;
  • Ginekologinės ligos – kiaušidžių cistos, gimdos miomos ar polipai;
  • Hormonų koncentracijos pokyčiai (pvz., dėl skydliaukės ar kiaušidžių funkcijos sutrikimų);
  • Didelis stresas ar organizmo išsekimas;
  • Per mažas svoris;
  • Valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija) arba itin griežta dieta;
  • Tam tikrų vaistų vartojimas (šalutinis poveikis mėnesinių ciklui nurodomas vaisto informaciniame lapelyje);
  • Apsinuodijimas (cheminėmis medžiagomis, alkoholiu ar kt. priemonėmis).

Kaip išvengti?

Kai sutrinka mėnesinių ciklas, ypač jei tai trunka nuolat ar ilgą laiką, rekomenduotina konsultuotis su gydytoju. Kartais užtenka pašalinti sutrikimų priežastis (sveikai maitintis, subalansuoti darbo ir poilsio režimą), o kartais skiriamas medikamentinis gydymas arba nukreipiama papildomoms specialisto – pvz., endokrinologo – konsultacijoms.

Gydymas

Tiriant mėnesinių ciklo sutrikimus, atliekama gimdos ir kiaušidžių echoskopija, hormonų tyrimai; taip pat labai dažnai tiriama ir skydliaukė. Gimdos, kiaušidžių echoskopijos metu išsiaiškinama, ar yra navikų, kitų šių organų patologijų. Atliekant hormonų tyrimus, dažniausiai tiriami lytiniai, krūtų ir skydliaukės hormonai, vertinama jų koncentraciją ir svyravimai. Tai leidžia nustatyti mėnesinių ciklo sutrikimo priežastį ir ją koreguoti.