Cukrinis diabetas sulaukia vis daugiau visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio dėl spartaus plitimo visame pasaulyje ir nenuspėjamos raidos, kita vertus, dėl galimų veiksmingų paprastų prevencijos priemonių, padedančių sumažinti ligos riziką ar jos išvengti, bei veiksmingo gydymo, kuris padeda apsisaugoti nuo galimų lėtinių ligos komplikacijų.

Tarptautinė diabeto federacija ir Pasaulio sveikatos organizacija nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14 d. rengia Pasaulinę diabeto dieną, taip skatindamos cukrinio diabeto žinomumo ir pažinimo visuomenėje viešinimą ir skleidimą. 2019 m. pasaulinės diabeto dienos šūkis – atpažinti diabetą, apsaugoti nuo antrojo tipo diabeto, gydyti diabetą. Diabetas paliečia beveik kiekvieną šeimą, tad ši diena šiemet skirta Šeimai – svarbiausiam visuomenės ir valstybės pagrindui, kurios parama ir įsitraukimas į diabeto priežiūrą ir prevenciją yra kertinis raktas sveikatai ir gydymo sėkmei užtikrinti.

ATPAŽINTI IR NUSTATYTI DIABETĄ

• Beveik pusė sergančiųjų diabetu apie tai nežino, nes simptomai ilgus metus gali likti nepastebėti ir liga lieka nenustatyta, vadinasi, ir negydoma.
• Net du iš trijų sergančiųjų diabetu yra darbingo amžiaus, o ligos sukelti negalavimai gali mažinti darbingumą ir pakeisti kasdienį gyvenimą.
Ligos simptomų pažinimas (tokių kaip dažnesnis ar naktinis šlapinimasis, troškulys ar didesnis apetitas, nuolatinis nuovargis, svorio netekimas, regos sutrikimai, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas ir kt.), ankstyva diagnostika ir tinkamas savalaikis gydymas gali apsaugoti nuo gyvybei pavojingų ūmių ir lėtinių komplikacijų.
Diabeto atvejai šeimoje yra svarus rizikos veiksnys susirgti diabetu.
Laiku nenustačius pirmojo tipo diabetas – gresia negalia ir mirtis. Žinoti ir atpažinti simptomus ir požymius šiuo atveju reiškia – apsaugoti save ir savo šeimą.

Tarptautinė diabeto federacija 2018 m. apklaususi sergančiųjų diabetu šeimas pabrėžia, kad kalbėtis, dalintis savo patirtimi ir įtraukti artimuosius į ligos pažinimą labai svarbu, ne tik sergantiesiems, bet jų vaikams, kad jie kuo anksčiau pastebėtų pirmuosius ligos simptomus, net ir užklupusius netikėtai. Tyrimas parodė, kad 4 iš 5 tėvų neatpažįsta įspėjamųjų pirmųjų ligos ženklų, vienas iš trijų jų visai nepastebi. Tokie rezultatai atkreipia dėmesį ir į tai, kaip svarbu informuoti visuomenę apie ligą, jos simptomus ir prevencijos priemones, nes toks dažnas ligos nepažinimas tampa visuomenės problema ir našta, kai liga nustatoma vėlai, jau pasireiškus komplikacijoms, susirgus širdies ir kraujagyslių ligomis, pablogėjus regėjimui, sutrikus inkstų veiklai ir kt.

APSAUGOTI NUO ANTROJO TIPO DIABETO

  • 50 proc. antrojo tipo diabeto atvejų galima išvengti keičiant gyvenseną mitybą, fizinį aktyvumą, poilsio ir miego režimą, vengiant streso ir kitų žalingų sveikatai rizikos veiksnių.
  • Sveiki šeimos mitybos įpročiai, bendra fizinė veikla – laisvalaikio sportas, spartus ėjimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas baseine, joga, įvairūs aktyvūs žaidimai, namų ruošos darbai, planuota mankšta, aerobiniai ir kiti tiksliniai pratimai, papildomai prie kasdienio aktyvumo ir gyvenimas sveikatai draugiškoje aplinkoje gali apsaugoti šeimą nuo antrojo tipo cukrinio diabeto. Visos šeimos sveikatos rizikos veiksnių mažinimas prasideda namuose.
  • Trumpi rizikos susirgti diabetu klausimynai padeda atpažinti riziką susirgti diabetu.
  • Diabeto rizikos veiksnių žinojimas leidžia sąmoningai ir tikslingai jų vengti asmenis, kurių šeimose yra sergančiųjų diabetu.
  • Pirmųjų ligos simptomų atpažinimas skatina kuo anksčiau kreiptis dėl diabeto patikros.

Neabejotina, kad žmonės gyvenantys kartu dažnai dalinasi ne tik buitimi, kasdieniais rūpesčiais ir džiaugsmai, tačiau ir bendrais sveikatos rizikos veiksniais, gyvensenos įpročiais ir aplinka, kurioje gyvena. Ištyrus daugiau nei 3,5 mln. asmenų JAV paaiškėjo, kad šeimoje diabetu susirgus vienam asmeniui tikimybė nustatyti diabetą kitam šeimos nariui vienerių metų laikotarpyje yra 10 kartų didesnė, nei tų, kurių šeimoje per pastaruosius metus diabetu niekas nesusirgo. Didesnė rizika susirgti diabetu nei bendroje populiacijoje išlieka dar 3 metus po diagnozės patvirtinimo.

Kitas tyrimas teikia vilties, kad sergantieji diabetu ne tik patys aktyviai įsitraukia į ligos valdymą ir keičia gyvenseną, tačiau įtraukia ir artimuosius. Ištyrus daugiau nei 180 tūkstančių šeimų, kuriose vienam šeimos nariui buvos nustatytas diabetas, paaiškėjo, kad kiti šeimos nariai 1,5 karto dažniau pradėjo sportuoti, reikšmingai dažniau metė rūkyti, numetė svorio, matavosi glikemiją ir arterinį kraujospūdį, stebėjo cholesterolio kiekį kraujyje ir net skiepijosi nuo gripo palyginti su tomis šeimomis, kuriose diabetas nebuvo nustatytas. Taigi diabeto nustatymas gali pastūmėti visą šeimą keisti požiūrį į sveikatos rizikos veiksnius ir sveikatos elgseną.

TINKAMAI IR SAVALAIKIAI GYDYTI DIABETĄ

Diabeto priežiūra yra kasdienė, ilgalaikė ir nenutrūkstama nuo pat ligos nustatymo dienos.
• Taisyklingas tinkamų vaistų vartojimas, bendradarbiavimas su gydytoju ir jo rekomendacijų laikymasis, atsakinga savikontrolė, tęstinis mokymas, pakankamas fizinis aktyvumas ir nuosaiki bei subalansuota mityba padeda valdyti diabetą.
• Netinkamai gydomas diabetas gali sutrikdyti sergančiojo sveikatą, bloginti gyvenimo kokybę ir net pakeisti darbui, bendravimui, draugystei ar saviraiškai svarbius socialinius ryšius.
• Mažiau nei 1 iš 2 sergančiųjų diabetu ir mažiau nei 1 iš 4 šeimos narių nors kartą buvo apmokyti diabeto savirūpos ir priežiūros klausimais.

Nėra nieko, ko negalėtų daryti sergantieji diabetu, tik reikia žinoti ir suprasti kaip prisitaikyti, kad liga netrukdytų jaustis gerai, gyventi įdomiai ir užsiimti įprastine veikla, maloniai praleisti laiką su draugais, bendraminčiais ar šeima ir džiaugtis. Dažnai sergantieji diabetu sakosi žiną viską apie savo ligą, jos sukeliamas grėsmes, savirūpos, savikontrolės ir gyvensenos pokyčių svarbą, gydymosi ir galimos prevencijos ypatumus. Tačiau akivaizdu, kad ilgainiui pirminių žinių pradeda trūkti, nes atsiranda naujų įrodymų, argumentų ar atsakymų į senus klausimus, kaupiasi patirtis ir supratimas, tad tartis dėl naujų galimybių ir mokytis reikia nuolatos. Dar svarbiau šiomis žiniomis pasidalinti su šeima ir artimaisiais, juos aktyviai įtraukti į sveikesnės gyvensenos ir kasdienio rūpinimosi savo sveikata sūkurį, tartis ir priimti bendrus sprendimus sveikatos klausimais, nes dažnai iškilusios problemos ar gyvenimiškos situacijos turi keletą sprendimų, kurių vienas žmogus gali ir nepastebėti.

Tyrimai rodo, kad santykiai šeimoje ir socialiniai ryšiai visuomenėje veikia psichinę ir fizinę sveikatą, sveikatos elgesį ir net pavojų numirti.  Žmonės, kurie aktyviai bendrauja ir turi daugiau draugų ar šeimos narių, savanoriauja, padeda kitiems ar yra aktyvūs visuomeninėje veikloje yra sveikesni, rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, miokardo infarktu, ateroskleroze, arterine hipertenzija, vėžiu, depresija, jų geresnis imunitetas ir net greičiau gyja žaizdos, jie lengviau ir noriau keičia gyvenseną, yra fiziškai aktyvesni, paprasčiau įsitraukia į ligos gydymo procesą ir pasiekia geresnių gydymosi rezultatų, nei vieniši ar mažai bendraujantys asmenys.

Nenuginčijama, kad susirgus diabetu nuolatinis gliukozės kiekio stebėjimas ir savirūpa, sveikatai palanki gyvensena, nuoseklus ir tinkamas vaistų vartojimas, aktyvus bendradarbiavimas su gydytoju ir pasitikėjimas juo, patirtis ir dalijimasis savo atradimais, pastabumas net ir nereikšmingiems simptomams, gebėjimas pažinti aplinką ir mokytis naujų dalykų, bendravimas ir dalinimasis su šeimos nariais ir draugais, įsitraukimas į savanorystę ir visuomeninę veiklą padeda išlikti sveikiems, jaustis reikalingiems ir kartu būti savarankiškiems.

Parengė doc. dr. Lina Zabulienė, gydytoja endokrinologė, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Konsultacijų skyriaus vedėja