Žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją dėl dantų skausmo, tačiau dėl kitokio pobūdžio burnos susirgimų tikrinasi vangiai. Tuo tarpu burnoje gali atsirasti ne tik ėduonis ar periodontitas, bet ir vėžys. Lietuvoje nustatoma apie 75–80 proc. užleistų (III ar net IV stadijos) burnos vėžio atvejų. Pacientai kreipiasi pernelyg vėlai, o pažengusio burnos vėžio gydymas labai sudėtingas tiek gydytojams, tiek pačiam ligoniui. Apie šią grėsmingą ligą kalbamės su VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja odontologe Kristina Samavičiūte-Metrikiene.

Kas yra burnos vėžys?

Burnos vėžys (dar gali būti vadinama oraliniu vėžiu arba burnos ertmės vėžiu) – tai piktybinis burnos susirgimas, galintis atsirasti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Kaip ir kitos vėžio rūšys, ši liga išsivysto pakitus audinių ląstelių genetinei medžiagai ir ląstelėms pradėjus netaisyklingai dalintis ir augti.

“Liga dažniausiai prasideda nedideliu neskausmingu burnos gleivinės sukietėjimu, ilgai negyjančia žaizdele ar opele, kuri laikui bėgant vis didėja, – pasakoja gydytoja odontologė. – Didėdamas navikas įauga į po gleivine esančius raumenis, trukdo kramtyti, ryti, plačiau išsižioti, kalbėti; iš burnos sklinda nemalonus kvapas, kartais auglys ima kraujuoti.”

“Kitas svarbus burnos vėžio simptomas – padidėję limfmazgiai pažandėse ar kakle. Tačiau padidėję limfmazgiai nebūtinai yra vėžio simptomas: tai gali būti ir infekcijos, atsiradusios dėl nesveikų dantų, pasekmė, – ramina K. Samavičiūtė-Metrikienė. – Kai kuriuos burnos vėžiui būdingus simptomus gali sukelti ir įvairios neonkologinės ligos, todėl būtina reguliariai tikrintis sveikatą bei laikytis burnos higienos.”

Kaip diagnozuojamas burnos vėžys?

Įtarus burnos vėžį, pacientas siunčiamas pas gydytoją onkologą, kuris apžiūri visą burnos ertmę ir kaklą. Pakitusi vieta apžiūrima veidrodėliu, čiuopiama pirštais, gilesniems burnos audiniams apžiūrėti naudojamas endoskopas. Apžiūra gali būti šiek tiek nemaloni ar skausminga, todėl prieš tyrimą burnos gleivinė trumpam nuskausminama purškiamuoju anestetiku.

Nustatant galutinę diagnozę, atliekama biopsija – burnos navikinio audinio tyrimas mikroskopu. Jei diagnozuojamas burnos vėžys, pacientas tiriamas detaliau, siekiant nustatyti ligos išplitimo laipsnį bei įvertinti ligos stadiją. Gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į ligos stadiją, vėžio lokalizaciją, bendrą paciento būklę. Galimi įvairūs gydymo metodai: operacinis, chemoterapinis, radiacinis ar medikamentinis.

Ar galima išvengti burnos vėžio?

“Burnos vėžio profilaktika gali būti skirstoma į pirminę, antrinę ir tretinę, – aiškina gydytoja odontologė K. Samavičiūtė-Metrikienė. – Pirminė profilaktika – tai vėžio rizikos veiksnių pašalinimas iš žmogų supančios aplinkos ir jo gyvensenos, siekiant užkirsti kelią ligai atsirasti. Antrinė – savalaikis ikinavikinių ligų diagnozavimas, gydymas bei stebėjimas. Tretine profilaktika siekiama sumažinti galimybę vėžiui recidyvuoti, kuo anksčiau jį diagnozuojant ir paskiriant tinkamą gydymą.”

Anot gydytojos, pirmiausia reikia mesti ar nepradėti rūkyti. Net ir ilgamečiai rūkaliai, atsisakę šio įpročio, gali gerokai sumažinti burnos vėžio riziką. Taip pat reikia nepiktnaudžiauti alkoholiu, sveikai maitintis, vengti ilgalaikio saulės poveikio; siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso, riboti lytinių partnerių skaičių.

Veiksniai, kurie didina riziką susirgti burnos vėžiu:

  • Tabako vartojimas (rūkymas, uostymas, kramtymas);
  • Piktnaudžiavimas alkoholiu;
  • Ilgalaikis deginimasis saulėje;
  • Žmogaus papilomos viruso infekcija;
  • Vyriška lytis (vyrai burnos vėžiu serga dažniau nei moterys);
  • Šviesi oda (siejama su didesne rizika susirgti lūpų vėžiu);
  • Amžius (dažniau serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės).
  • Lėtinis burnos gleivinės dirginimas (trūkstant daugumos dantų, dėvint nepritaikytus dantų protezus);
  • Prasta burnos ir dantų higiena;
  • Nevisavertė mityba (trūkstant vitaminų A ir E, vartojant mažai vaisių ir daržovių);
  • Nusilpusi imuninė sistema.

Burnos vėžio galėtų padėti išvengti ar bent jau kuo anksčiau ją nustatyti reguliarus lankymasis pas odontologą. Daugeliu atvejų gleivinėje pirmiausia atsiranda ikivėžinių pokyčių. Laiku pradėjus jų gydymą, vėžio dažniausiai galima išvengti.

Laiku diagnozavus ligą – efektyvesnis gydymas

Kuo anksčiau burnos vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Gydymas priklauso nuo naviko vietos, dydžio, ligos stadijos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Tinkamai koreguojant sirgusiųjų vėžiu mitybą, taikant paskirtą gydymą, mažinama galimybė ligai atsinaujinti.

“Svarbu jausti atsakomybę už savo sveikatą ir gyvybę, imtis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią šiai ligai, o susirgus – kuo anksčiau kreiptis pagalbos, – sako K. Samavičiūtė-Metrikienė. – Pastebėję galimus burnos vėžio simptomus, kilus net menkai abejonei ateikite pasitikrinti.”

Visą vasario mėnesį VšĮ Karoliniškių poliklinikoje ir kitose burnos vėžio prevencijos akcijoje dalyvaujančiose įstaigose nemokamai tikrinami visi, kurie kreipsis pastebėję įtartiną darinį burnos, galvos ar kaklo srityje. Būtina išankstinė registracija tel. (8 5) 205 5073.

Pasitarkite su šeimos gydytoju arba odontologu, jei jaučiate šiuos simptomus:

  • Ilgiau nei 3 savaites negyjanti opa ar žaizdelė burnoje ar ant lūpos – būdingiausias burnos vėžio požymis.
  • Skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudona arba balta dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės.
  • Guzelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, sukietėjimas žando gleivinėje.
  • Nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje.
  • Užkimęs ar pakitęs balsas, kartais trinkanti kalba.
  • Burnos ar liežuvio tirpimas.
  • Skausmas, kraujavimas iš burnos gleivinės ar dantenų.
  • Pasunkėjęs kramtymas, rijimas.
  • Ausies ir (ar) žandikaulio skausmas.
  • Nemalonus burnos kvapas, ypač ilgai trunkantis ir vis aštrėjantis.
  • Paslankūs, skausmingi dantys; ilgą laiką gerai tikę, o dabar nesilaikantys ar spaudžiantys protezai.
  • Apetito stoka ir svorio kritimas, lėtinis nuovargis.
  • Įvairūs kiti simptomai, atsiradę burnoje be aiškios priežasties ir nepraeinantys ilgiau nei 6 savaites.