Rūpestis emocine ir psichologine sveikata gyvenant neįprastomis gyvenimo sąlygomis gali ne tik užtikrinti gerą savijautą koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu, bet ir padėti sklandžiai grįžti į įprastą dienotvarkę pandemijai pasibaigus. Itin svarbu nepamiršti ir mūsų atžalų – vaikų ir paauglių. Klausykimės, kalbėkimės ir padėkime sau ir mūsų mažiesiems įveikti šį iššūkį, kad jam pasibaigus, į įprastą gyvenimą grįžtume susitelkę ir dar stipresni.

Kaip padėti vaikui?

Išgirskite, kai:
– vaikas klausia apie koronavirusą;
– vaikas klausia apie galimą pavojų jam, kitiems šeimos nariams, draugams;
– pasakoja apie fantazuojamas galimas situacijas, susijusias su liga / mirtimi.

Atsakykite:
– trumpai, aiškiai ir tiek, kiek patys žinote. Venkite sudėtingų specifinių terminų;
– įvardinkite realų saugumą ir realią grėsmę;
– įvardinkite, kad saugu būti namuose bei lauke, kai laikomasi taisyklių (papasakokite apie saugų atstumą, rankų plovimą, kaukės dėvėjimą).

Reaguokite ramiai:
– jei vaikas keletą kartų klausia tos pačios informacijos – pakartokite savo atsakymą, tai padės jam nu(si)raminti;
– jei vaikas reikalauja daugiau dėmesio nei įprastai – sudarykite galimybes užsiimti įvairia, vaikui patinkančia veikla;
– jei žinote, kad jums arba kitam vaiko šeimos nariui teks vykti į ligoninę, būtinai apie tai kalbėkite su vaiku;
– trumpai paaiškinkite tas aplinkybes, kurios jums žinomos, susitarkite kokiu būdu vaikas galės bendrauti (pvz. tam tikru metu paskambinti telefonu arba susisekti vaizdo ryšiu).

Išlaikykite dienotvarkę:
Karantino laikotarpiu labai svarbu užtikrinti dienotvarkę, į ją turėtų būti įtraukiama:
– kasdieninė namų rutina;
– mokyklinė (ugdymo) veikla;
– aktyvus fizinis užimtumas;
– žaidimai ir pomėgiai;
– nuotolinis bendravimas su bendraamžiais ar kitais svarbiais žmonėmis;
– kasdien stenkitės eiti gultis ir keltis tuo pačiu laiku.

Įsitikinkite ir prižiūrėkite, kad nėra pažeidžiamos dienotvarkės ribos.

Pastebėkite:
Jei vaiko nerimas ypatingai stiprus:
– vaikas negeba užsiimti savo kasdienine veikla;
– atsirado ar išryškėjo ligos / mirties baimė;
– sutriko miegas;
– atsirado įkyrios mintys;
– vengia atsiskirti nuo jūsų ar kito suaugusio šeimos nario.

Tokiu atveju būtinai pasikonsultuokite telefonu su psichologu ar  v. p. psichiatru.

Kaip padėti paaugliui?
Paaugliui svarbu suprasti kas vyksta aplinkui, tačiau kitaip nei vaikai, jie daugiau skaito ir domisi patys.

Patarkite, kad:
– paauglys naujienas skaitytų tik patikrintuose šaltiniuose;
– netikrintų informacijos daugiau nei 1-2 kartus per dieną.

Kalbėkitės:
– apie jausmus kurie jam kyla, įvardinkite, kad ir jums kyla įvairių jausmų dėl esamos situacijos;
– aptarkite, kaip sekasi išbūti esant naujoms namų taisyklėms, pasikeitusiai situacijai;
– aptarkite, kas šiuo metu atrodo sunkiausia (ribojimai, apsunkintas bendravimas su draugais, nepakankamas veiklos kiekis, ir t.t.);
– bandykite rasti kompromisus.

Priminkite:
– dienotvarkės svarbą, padėkite ją užtikrinti (sutarkite dėl naudojimosi ekranais laiko, veiklų tvarkos, bendro plano).

Nusiraminkite / atsipalaiduokite:
– kartu paieškokite ar leiskite jam surasti ir pasinaudoti įtampą mažinančiais/ atpalaiduojančiais pratimais;
– paieškokite audio ar vizualinės relaksacijos – išbandykite;
– pasiūlykite spontaniškai rašyti (15-20 min. ekspresyviai aprašyti jausmus, kurie kilo šiandien, apibūdinant situaciją, žmones bei įvardinant įvykių prasmę ir baimes, jei jų kilo).

Leiskite:
– prisidėti paaugliui prie naujų šeimos / namų taisyklių kūrimo ir įgyvendinimo;
– bendrauti tam tikrą sutartą laiko tarpą su draugais nuotoliniu būdu, užtikrinant asmeninę erdvę kur ramiai jis tai galėtų padaryti.

Kaip padėti sau?
Esant krizinei situacijai normalu, jei jaučiatės piktas, pasimetęs, liūdnas ar išsigandęs – pasikalbėkite apie tai su savo draugais ar artimaisiais.

Laikykitės režimo:
– pasistenkite pakankamai išsimiegoti;
– jei dirbate iš namų – atskirkite darbo ir poilsio erdves, laikydamiesi dienotvarkės neužsiimkite pašaline veikla;
– bent 30 min. per dieną skirkite fiziniam aktyvumui.

Venkite žalingų įpročių: 
– alkoholis, tabako gaminiai ir kitos psichiką veikiančios medžiagos nepadeda geriau išgyventi su skirtingomis emocijomis.

Užsiimkite malonia veikla:
raskite laiko jus dominančiai veiklai ar hobiui;
– išbandykite naujas veiklas;
– praleiskite laiko su šeima užsiimdami malonia bendra veikla;
– nuotoliniu būdu susisiekite su jums svarbiais žmonėmis, draugais.

Nebijokite:
– kalbėti apie kylančius jausmus;
– kreiptis pagalbos į specialistus – konsultacijos galimos nuotoliniu būdu.

Lietuvos psichologų sąjungos parengta informacija vaikams.
Kaip kalbėti su mažais vaikais apie koronavirusą?

Svarbūs kontaktai:
1. Tėvų linija Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val. nemokamas anoniminis numeris 8 800 900 12
2. Vaikų linija Kasdien nuo 11 iki 23 val. nemokamas anoniminis numeris. 116 111
3. Jaunimo linija kasdien, visą parą, nemokamas anoniminis numeris 8 800 28888