Ką nors užmiršti pasitaiko kiekvienam. Jei po įtemptos darbo dienos skubėdamas namo pamiršai nusipirkti duonos, panikos kelti tikrai nereikia – pakaks gerai pailsėti. Tai tikrai ne „alzheimeris“ kaip kartais pusiau juokais pakrikštijame užuomaršas. Bet jei vyresnio amžiaus sulaukęs artimas žmogus užmiršo, kad ką tik užsiplikė arbatos ar išėjęs pasivaikščioti pamiršo, kur jo namai, į specialistą reikėtų kreiptis nedelsiant, nes tai gali būti signalas, kad jis susirgo demencija.

Ligą išduoda pasikeitęs elgesys
Pasikeitęs elgesys – nepaaiškinamas to, kas įvyko ką tik ar vakar, užmiršimas, nesugebėjimas išvirti valgio, pasiklydimas einant įprastu maršrutu (pvz., iš parduotuvės ar bažnyčios į namus ar savame sode) – jau yra signalas, kad artimas žmogus serga demencija, aiškina VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Jūratė Kotomin. „Demencija arba įgyta silpnaprotystė – tai laipsniškas žmogaus protinių sugebėjimų nykimas. Žmonės yra skirtingi ir jų mąstymas, gebėjimas susikaupti, spręsti problemas, asmenybės bruožai bei elgesys pasikeičia nevienodai, tačiau pagrindiniai ligos požymiai yra susilpnėjusi atmintis, kai tampa sunku atlikti paprastus, gerai žinomus darbus, užmirštama, kur padėjo kokį nors daiktą, ima trikti kalba, orientacija laike ir vietoje. Taip pat sumažėja gebėjimas sutelkti dėmesį į konkretų dalyką ir priimti sprendimus. Toks žmogus vengia imtis iniciatyvos, jo nuotaika dažnai kinta, o elgesys tampa neadekvatus“, – vardija ji.

Demencija pažeidžia daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų. Prastėja ne tik atmintis, mąstymas, kalba, orientacija, suvokimas, bet ir skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, protavimas. „Paprastai sutrikus pažinimo procesui išryškėja emocijų kontrolės, socialinio elgesio ir motyvacijos pablogėjimas. Ligoniams dažnai skauda ir svaigsta galva, sutrinka pusiausvyra. Taip pat sutrinka ir emocijos bei asmenybė – žmogus tampa itin jautrus, irzlus, piktas, agresyvus, įkyrus, jam trūksta savikritikos, jis praranda gebėjimą orientuotis laike ir vietoje“, – aiškina gydytoja psichiatrė.

Serga ne tik žilagalviai
Laikui bėgant šie simptomai vis stiprėja, o liga sunkėja – ilgiau sergant atsiranda visa daugiau problemų: ne tik sutrinka bendravimas su aplinkiniais ir sergančiojo psichosocialinės funkcijos – gresia šlapimo takų infekcijos, pneumonija, pragulos, sepsis, dėl kurio ligonis dažniausiai ir miršta.  Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga – lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis 1907 m. aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta.

„Dažnai būtent dėl Alzheimerio ligos vyresniems nei 65 metų žmonėms pradeda reikštis demencijos simptomai, iki 20 proc. vyresnių nei 80 metų žmonių serga šia liga. Tačiau smegenų funkcijos silpsta pamažu. Nors ji paprastai vadinama senyvo amžiaus žmonių liga ir laikoma, kad ja dažniau serga vyresni nei 65 metų žmonės, kai kurios demencijos formos pasireiškia ir anksčiau. Jei suserga vyresnis žmogus, liga progresuoja lėčiau, o pagrindinis jos simptomas – blogėjanti atmintis. Jaunesniems žmonėms, kurie suserga nesulaukę 65-erių, liga progresuoja greičiau ir labiau nukenčia aukštesniosios smegenų žievės funkcijos – pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, kasdienės praktinės veiklos sutrikimais“, – pabrėžia J.Kotomin.

Pastebėta, jog Alzheimerio ligą provokuoja apsinuodijimas aliuminiu, anksčiau patirta galvos smegenų trauma. Didesnė rizika ja susirgti, jei šeimoje yra žmonių, kuriems pripažintas Dauno sindromas, jei tėvai ar seneliai sirgo arba serga Alzheimerio liga.

Tačiau demencijos priežasčių yra ir daugiau: kraujagyslinė demencija, kai pažeisti galvos smegenys ar susilpnėjęs kraujo pritekėjimas į smegenis, Lui kūnelių demencija, susijusi su nenormaliu proteinų surinkimu galvos smegenų ląstelėse, fronto-temperalinė (kaktinės smegenų dalies) demencija arba Piko liga; taip pat silpnaprotystė dažnai vystosi sergantiems epilepsija. Pasak gydytojos psichiatrės, įvairaus laipsnio pažinimo sutrikimus sukelia persirgtas insultas, tačiau atminties sutrikimai kraujagyslinės demencijos pradžioje nebūna ryškūs ir sustiprėja ligai perėjus į vėlesnes stadijas. Pavojingiausias laikotarpis vystytis kraujagysliniam pažinimo sutrikimui yra pirmieji 3 mėnesiai po insulto.

Svarbu atpažinti kuo anksčiau
Alzheimerio liga minima kaip trečia pagal dažnumą mirties priežastis po vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Tačiau skelbti nemalonios diagnozės gydytojai neskuba – demencija nustatoma tik tada, kai išvardinti sunkumai patiriami mažiausiai šešis mėnesius, o tinkamai gydant nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo iki ligonio mirties gali praeiti nuo trijų iki dvidešimties metų. „Labai svarbu kuo anksčiau atpažinti ligą, nes ankstyvose stadijose pradėtas gydymas veikia efektyviau“, – sako gydytoja psichiatrė ir aiškina, kad pradinė ligos stadija trunka trejus metus, vidurinė – nuo trijų iki šešerių metų, o galutinė ligos stadija pasiekiama tik per 8-10 metų nuo jos pradžios.

Anksčiausiai ir ryškiausiai pažeidžiama trumpalaikė atmintis, naujos informacijos įsisavinimas. Ligoniai suvokia didėjantį savo bejėgiškumą, dėl to išgyvena, gali būti nerimastingi ir depresiški. Kartu progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje, apima nerimas. Kalbos sutrikimai, pasireiškę pradinėse ligos stadijose, vėliau pasireiškia apsunkintu reikiamų žodžių suradimu kalbant spontaniškai, nyksta bendravimo įgūdžiai, taip pat atsiranda vizualinio-erdvinio suvokimo problemų, sergantysis tampa dirglus, neramus, o trinkant judesių koordinacijai jie ilgainiui tampa betiksliai. Vėlyvoje stadijoje, pasakoja specialistė, sutrinka ir anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus. Ligoniams dažnai būdinga depresija, ligai progresuojant apie 70 proc. pacientų praranda iniciatyvą, išsivysto apatija, o dalis ima kaltinti artimuosius neištikimybe, persekiojimu, regi haliucinacijas, o galiausiai išryškėja primityvūs rijimo, čiulpimo, čepsėjimo refleksai.

Reikalinga savalaikė pagalba
Gydytoja apgailestauja, kad kol kas medicinos mokslas nepajėga sustabdyti demencijos progresavimo, tačiau pabrėžia, jog jos gydymo ir kontroliavimo galimybių, pagerinančių ligonių gyvenimo kokybę ir palengvinančių juos slaugančių artimųjų dalią, daugėja.

„Be abejo, pacientams skiriami vaistai, bet vienas iš svarbiausių dalykų – slauga ir stebėjimas. Sergantiems demencija skiriama atitinkama dietinė mityba, padedama jiems patenkinti asmens higienos ir fiziologinius poreikius. Taip pat labai svarbu, kad ligoniai būtų kuo dinamiškesni, aktyvūs, kad kuo ilgiau išliktų savarankiški ir atliktų kad ir nedidelius buities darbus. Kadangi įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas gali pabloginti demencija sergančių ligonių fizinę bei psichinę būsenas, į ligoninę jie guldomi tik esant labai ryškiems elgesio sutrikimams ar pasireiškus psichozei, ypač svarbu, kaip jais rūpinasi šeimos nariai“, – pabrėžia VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė J. Kotomin.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad rūpinantis Alzheimerio liga sergančiu žmogumi, svarbu padėti jam kuo ilgiau jaustis oriai ir pasitikėti savimi. Patariama drauge užsiimti lengva, tačiau prasminga veikla: skalbti, tvarkytis, ruošti maistą ir panašiai. „Tai padeda išsaugoti sergančiojo savigarbą – nors jo jėgos ir pasaulio suvokimas neišvengiamai silpsta, jis jaučiasi naudingas darydamas tai, ką darydavo anksčiau. Taip pat svarbu nepamiršti kuo dažniau pagirti bei paskatinti slaugomą ligonį, nes jausdamas paramą ir girdėdamas patvirtinimą, kad kažką daro gerai, jis ilgiau išsaugo pasitikėjimą savimi“, – pabrėžia specialistė.