Galvos svaigimas yra vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į gydytojus. Tarp vyresnio amžiaus pacientų (65 metai ir daugiau), beveik kas trečias skundžiasi galvos svaigimu.

Dažniausiai galvos svaigimas yra nepavojingas, nors ir labai nemalonus

Dažniausia staiga atsiradusio galvos svaigimo priežastis yra gerybinis paroksizminis galvos svaigimas.

Pagrindinis organas padedantis žmogui išlaikyti pusiausvyrą yra vidinėje ausyje esantis labirintas – skysčio užpildyta kanalų sistema. Kai judame, skystis juda kartu su mumis, panašiai kaip vanduo nešamoje stiklinėje. Šiuose kanaluose yra specialios ląstelės – receptoriai, kurias judantis skystis dirgina ir į smegenis keliauja nerviniai impulsai analizuojami kartu su kitų pojūčių signalais. Sujudame viena kryptimi – sujuda vieno kanalo ląstelės, sujudame kita – sujuda kito kanalo ląstelės.

Kartais nuo šių ląstelių atkimba otolitai – kalcio turintys kristalai. Ne savo vietoje jie juda neįprastai, dirgina neįprastas labirinto vietas. Svaigimas prasideda per kelias sekundes ar minutes ir trunka tiek, kiek mūsų smegenims užtrunka susigaudyti, kad gaunamas signalas apie judėjimą yra netikras.

Liga gali užsibaigti taip staigiai, kaip prasidėjo, jeigu otolitas labirinte pasiekia kampelį, kuriame receptorių nėra (tam pagreitinti ir padėti gydytojas gali parodyti specialių pratimų) arba liga baigiasi palengva per 1-2 savaites – otolitui tiesiog natūraliai ištirpus. Šis nemalonus galvos svaigimas savo prigimtimi yra panašus į nulūžusį nagą ar žagsulio priepuolį – pavojingas tik tada, jeigu ima kartotis labai dažnai ar tęsiasi labai ilgai, jei ištinka ne laiku ir ne vietoje.
Dažniausiai šia liga serga vyresni nei 60 metų asmenys dėl natūralių senėjimo procesų. Kartais ši liga užklumpa ir jaunesnius asmenis, tokiu atveju, ligos priežastys dažnai lieka neaiškios.

Kartais svaigimas gali būti rimtesnės ligos simptomas ar nulemtas vaistų šalutinio poveikio

Kitos dažnos galvos svaigimo priežastys yra Meniere liga, vestibulinis neuritas ar labirintitas – tai pavojingesnės būklės, dažniau pasižyminčios sunkesniu, nuolatiniu svaigimu.

Alpimui, svaiguliui būdingus pojūčius dėl savo šalutinio poveikio gali sukelti vaistai , iš jų dažniausiai – kraujospūdį mažinantys medikamentai. Yra mažai tikėtina, kad svaigimą sukels jau anksčiau ilgą laiką vartoti ir tikę vaistai, tačiau nemalonius pojūčius gali sukelti naujai paskirti vaistai arba esamų vartojimo režimo pakeitimas – pvz.: dozės padidinimas arba nereguliarus vaistų vartojimas.

Pusiausvyros išlaikymo sunkumai gali būti susiję su neurologinėmis ligomis arba cukrinio diabeto komplikacijomis. Bendras silpnumas gali būti pirmas depresijos ar nerimo sutrikimų simptomas. Pavyzdžiui, “paslėpta” depresija reiškia, kad depresija slepiasi nuo Paciento ar net jo gydytojo simptomais, kurie yra labiau panašesni į kitas ligas.

Svaigimas gali būti pirmas ar vienintelis tokių ligų kaip migrena ar išsėtinė sklerozė, širdies ir kraujagyslių ligų simptomas.

Retais atvejais svaigimas yra sunkių ligų pranašas ar simptomas

Daug pacientų nerimauja, kad galvos svaigimas signalizuoja apie galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Tai viena rečiausių priežasčių, bet jos rimtumas ir galimos pasekmės visiškai pateisina nerimavimą.

Svaigimą susijusį su šiomis priežastimis dažniausiai lydi kiti simptomai – galūnių silpnumas ar tirpimas, kalbos ar jos suvokimo sutrikimas, dvejinimasis, labai stiprūs skausmai. Pajutus šiuos simptomus kartu su galvos svaigimu būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Populiarūs “plečiantys” medikamentai, po kurių terminu patenka aibė vaistų (nebūtinai turinčių šį poveikį) nesaugo nuo insulto, nes neplečia jo metu susiaurėjančių kraujagyslių. Dažniausiai jų veikimas būna susijęs su kraujotakos gerinimu sveikos vidinės ausies dalyje – vaistai dažniausiai palengvina pasikartojantį gerybinį paroksizminį galvos svaigimą sumažindami otolitų atkibimą ar pagreitindami jų tirpimą, arba pasižymi silpnu priešdepresiniu, tonizuojančiu poveikiu.

Ar normalu, kad galva kartais svaigsta? Gal tai tiesiog susiję su amžiumi?

Pacientai kartais nerimauja, kad jų galvos svaigimas gali būti palaikytas psichogeninės kilmės, t.y. susijęs su nerimu, panikos atakomis ir dažnai, dėl įvairių priežasčių jį slepia.

Nors ši galvos svaigimo priežastis yra dažna gyvenime, ji yra labai reta gydytojo kabinete dėl vienos paprastos priežasties – simptomus sukeliantys nerimo ir vengimo mechanizmai dažnai taip pat sukelia ir gydytojų ar gydymo įstaigų vengimą. Net jei nerimas pablogina galvos svaigimą, gydytojo konsultacija gali padėti išsiaiškinti, ar Paciento galvos svaigimą lemia kelios, susijusios priežastys.

Svaigimu įvardijami pojūčiai gali būti visiškai natūralūs ir susiję su paciento gyvenimo būdu – pvz.: ilgą laiką praleidžiant namuose ir tik retkarčiais išeinant į lauką gali imti suktis galva ar mėtyti į šonus, bet tai susiję su ligomis tiek pat, kiek ilgą laiką buvus tamsoje akių skausmas ar nevikrus važiavimas dviračiu po ilgesnės pertraukos. Šis galvos svaigimas visuomet silpnėja tiesiog daugiau ir drąsiau judant.

Didesnė tikimybė, kad vyresnio amžiaus žmonių galvos svaigimas yra susijęs su medicininėmis ar galimai pavojingomis priežastimis. Ypač rekomenduotina kreiptis į gydytojus tuomet, kai atsiranda “mėtymas į šonus”.

Kaip pasiruošti konsultacijai kreipiantis dėl galvos svaigimo?

Pradžioje rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Po apklausos ir apžiūros specialistas įvertins, ar yra reikalingi tolimesni tyrimai ar specialistų konsultacijos. Dažnai jau pirmos konsultacijos metu galima skirti pradinį gydymą.

 Gydytojui įvertinti Jūsų būklę padėsite labiau, jei prieš konsultaciją apmąstysite:
● Kaip apibūdintumėte savo pojūčius nenaudodami termino “svaigimas” ir “sukimasis”?
● Ar atrodo, jog aplinkiniai daiktai judėtų esant ramybėje? Pačiam judant? Ar yra jausmas, jog kažkas trauktų ar stumtų žemyn ar į kurią nors pusę?
● Ar kartu su svaigimu būna dar kokių nors reiškinių? (pvz.: pykinimas, vėmimas prakaitavimas, klausos susilpnėjimas ar regėjimo sutrikimai, tirpimai, bendras silpnumas, alpimas?)
● Ar svaigimas yra nuolatinis, ar periodiškas (užeina ir praeina)? Jei svaigimo jausmas nėra nuolatinis, pagalvokite, kiek jis trunka ir kaip dažnai kartojasi?
● Prieš kiek laiko svaigimas atsirado? Ar nuo to laiko sustiprėjo ar susilpnėjo? Jei atsirado po kažkokio įvykio, koks jis buvo? Ypatingai reikšmingos yra traumos, autoįvykiai (įskaitant ir staigų transporto priemonės stabdymą) ar buvusi kvėpavimo takų infekcija.
● Ar svaigimas sustiprėja atsistojus? Galbūt atsisėdus ar atsigulus?
● Kiek trukdo kasdieniam gyvenimui svaigimas? Labai svarbu pasakyti, jeigu dėl svaigimo ar galvos sukimosi yra buvę nugriuvimų.
● Kokie vaistai vartojami? Ar svaigimas susijęs su kofeinu, nikotinu ar alkoholiu?
● Ar anksčiau teko užsiimti darbu, esant dideliam triukšmui?

Apžiūra gali būti nemaloni, o atsakymas dėl priežasčių būti ne iš karto

Kartais galimos galvos svaigimo priežastys būna aiškios vos po kelių klausimų, kartais jų išaiškinimui prireikia išsamių tyrimų ir ne vieno specialisto konsultacijų. Pacientai, kurie kenčia ne nuolatinį galvos svaigimą gali susidurti su situacija, kai nesant svaigimui visi tyrimai būna normos ribose ar su nereikšmingais pakitimais.

Dalis gydytojo apžiūros ar tyrimų metu atliekamų procedūrų ir manipuliacijų yra skirtos išprovokuoti galvos svaigimą, kuris gali būti labai stiprus. Gydytojai visuomet stengiasi įspėti, kad procedūra gali būti nemaloni.

Apie penktadalio visų galvos svaigimo atvejų diagnozės ir galvos svaigimo priežasčių nepavyksta nustatyti net po išsamiausių tyrimų.

Kada kreiptis į GMP ar vykti į skubiosios pagalbos skyrių?

Jeigu galvos svaigimas atsirado staiga, yra stiprus ir jį lydį vienas ar keli iš šių simptomų:

● Labai stiprus galvos skausmas
● Krūtinės skausmai ar spaudimas
● Sunkumas kvėpuoti, dusulys
● Galūnių, veido tirpimas ar jutimų sutrikimas
● Buvo sąmonės praradimas
● Ėmė dvejintis rega
● Jaučiamas širdies plakimas, “permušimai”
● Yra sumišimas, kalbos ar jos suvokimo sutrikimas
● Svaigimą lydi besitęsiantis vėmimas
● Bet kokie traukuliai
● Staigus klausos netekimas ar susilpnėjimas

Tekstą parengė VšĮ Karoliniškių poliklinikos I Šeimos medicinos skyriaus šeimos gydytoja Justė Latauskienė